Stephenas Hawkingas: „Jei Dievas sukūrė visatą, ką jis veikė iki tol?“

Iš šito reikia suprasti, kad tu esi prieš santuoką? Monogamiją? Ar tiesiog nepagalvojai prieš rašydamas?

?

Labai patogu taip viską apsibrėžti. Žiūrėk, visi tikintieji daro tik gerus darbus. Kodėl? Nes išmetėm visus, kurie nedaro tik gerus darbus... Nes blogus darbus darantieji iš tikrųjų nesupranta šventojo teksto... Nes visi prieštaraujantys ne taip interpretuoja...

Niekas negali žodžiais perduoti jausmo, jausmas turi gimti tavyje. Kiek žmonių atsiribojo nuo išorinio pasaulio, užsidarė į vienuolynus, tam, kad tai patirtų? Kiek žmonių meldžiasi, lanko cerkves, sinagogas, bažnyčias tikėdamiesi, kad galbūt vieną dieną patirs, išgyvens Dievą? Tai asmeninis ieškojimas, ir tau jis atsiskleis savaip. O iki tol galime kalbėti APIE tai, bet yra du skirtingi dalykai tarp restorano meniu skaitymo ir valgymo. Mane prie to atvedė egzistencinės prasmės ieškojimas. Apie kitus galbėtu sunkiau, galbūt ne visiems to reikia. Viena galiu pasakyti - kas ieško tas randa.

Man Dievas yra. Dalinuosi savo mintimis šia tema.

Tik kad perskaičius meniu ir užsisakius, tu žinai, ką gausi. Aš suabejočiau savo pasaulėžiūra, jei net jokia metafora negali jos paaiškinti...

Taip, pagal žmogų.

Jeigu Dievo ieškojimas tau būtų iš tikrųjų svarbus, kylantis ne vien iš proto pamąstymų, o iš vidaus, metaforose įžvelgtum daugiau negu dabar. Ištroškusiam žmogui nekyla klausimai, ar stiklinė pagaminta Čekijoj, ar Kinijoj, jis puola gert. O kai gerti noras nekyla, prasideda filosofija "apie".

Aš suprantu, kad metaforos nėra tobulas įrankis perteikti tam tikras mintis, bet jei kiekviena metafora per daug simplistiška? "metaforose įžvelgtum daugiau negu dabar" - įžvelgti daugiau, ar įžvelgti daugiau, nei iš tikro yra. Manau čia ir yra dalykas, kurį aš tau bandau pasakyti.

Yra ar tiki? Nes jeigu yra, tai tikėti nebereikia tada jau žinai.

Informacijos amžius suteikia žmogui galimybę mokytis ne tik iš savų, bet ir iš svetimų klaidų, bet tuo pačiu išlieka galimybė mums patiems patikrinti svarbiausius dalykus. Tikintysis nėra vienkartinė etiketė visam gyvenimui. Kaip ir bet kas gyvenime, tai reikalauja pastovių pastangų. Nori būti gerbiamas - užsitarnauk. Apsileisi, prisidirbsi - nebūsi gerbiamas. Nori būti tikintis - daryk gerus darbus, skleisk gerumą, būk toks. Pusvalandžiui būsi piktas - tą pusvalandį būsi netikintis. Negali mylėt ir nekęst vienu metu. Todėl būti tikinčiu yra didelis darbas, reikalauja švarios sąžinės ir nuoširdumo. Tikintysis stebi savo būsenas ir neleidžia pasireikšti pavydui, melui, apkalboms, nes tai veda į destrukciją. Tai praktinis Toros taikymas.

Bet tu taip ir neatsakei į mano klausimą apie definicijas. Jei taip apsibrėži tikėjimą, neįmanoma būti blogu tikinčiuoju! Ką nors bloga pagalvojau - aš nebuvau tikintysis tuo metu. Ką nors nuskriaudžiau - irgi ne. Bet tarpuose ir darant gerus darbus - esu. Nematai tame absurdo?

Štai dar vienas arogantiškas dalykas. Tikintieji sako, kad jie žvelgia giliau ir plačiau. O bet realiai... Štai pavyzdžiui, dabar tu taip pacitavai mane, kad galėtum kalbėti tik apie tradicinę santuoką. O kokia mano mintis buvo? "Iš šito reikia suprasti, kad tu esi prieš santuoką? Monogamiją?" Aš juk oponavau apie tai, kaip tu supranti atsidavimą ar reikalavimą (juk sakei, kad to nereikia reikšti). Bet taip susikūrei strawman, tad gali į tai nekreipti dėmesį ir atrašyti per tradicinę santuoką. Bet mano mintis ne apie tai buvo! O religijos tai ir daro: susiaurina, kai reikia išmesti kitus, kuriems nepritaria, nebent jei reikia pagrįsti, tada kuo plačiau, kad būtų kuo sunkiau paneigti ir kuo lengviau interpretuoti. Taip ir atsiranda "pareigą gyvenimui, tobulumui, Dievui" ar Adom "Dievas yra absoliutaus atidavimo dėsnis". Viskas ir kartu nieko...

Dabar klausimą supratau. Tik tikintis žmogus gali būti "švarus", todėl tikėjimas turi apimti 100% gyvenimo, nes kai netikiu, (t.y. neesu ryšyje su Dievu, iš kurio įtakos kyla visas gėris) darau klaidas, ir tada skauda.

Monogamija nėra tradicinė santuoka. Aš galiu būti monogamiškas be santuokos. Todėl tai daug plačiau nei kad tavo religinis santuokos supratimas. Aš todėl ir parašiau abu, o ne vieną. Bet tu nusprendei ignoruoti. Ir atsakyti į siauresnį strawman. Antra, tu santuoką susiaurini iki "gminės pratęsimui". O jei aš negaliu susilaukti vaikų? Bet aš susituokęs. Tai kaip čia išeina? Aš santuokoje, bet ne? Kažkaip nusivylęs. Kai kalbi apie filosofiją, atrodai protingesnis. Bet gal todėl, kad at pats mažiau filosofijoje apsiskaitęs? O kai pradedi apie praktiškus dalykus kalbėti, vai vai. Jau geriau būtum palaikęs liežuvį...

- Sutuoktiniai lietuviškai yra skirtinga prasmė nei šeima. Santuoka turi tikslą sukurti šeimą, bet ne visiems pavyksta. Sakykim sutinki senus draugus, jie dalyvavo tavo vestuvėse ir klausia: "ar jau sulaukei šeimos?" Resume: partneriai nėra sutuoktiniai, sutuoktiniai nėra šeima.

Dabar jau tu juokingas, jei anekdotiniais pavyzdžiais bandai įrodyti savo argumentą. Kiek yra susituokusių žmonių, kurie nenori vaikų? Kurie susituokė ne dėl vaikų? Kurie susituokė po to, kai susilaukė vaikų? Aš nebematau ir kokios naudos man duoda diskusija su tavimi. Neįsivaizduoju, ką ir kiti teigiamo apie tavo pranešimus galėtų pasakyti... Ko tu sieki juos rašydamas? Ir ar manai, kad tai gerai reprezentuoja tikinčiuosius? Aš pradėjau, nes tikėjausi įdomios diskusijos. Ji jau nebėra tokia. Pasaulėžiūros irgi nepraplėtė. Tik dar prastesnę nuomonę susidariau apie tikinčiuosius... Tai iki.