Šiukšlių badas: Oslas stokoja šiukšlių, tad importuoja jas iš Švedijos, Italijos, Britanijos (20)
Daugelyje valstybių šiukšlės ir jų kaupimas yra opi problema. Ar seniai šiukšlėse skendo Neapolis? Tačiau kai kurios šalys (ypač – Šiaurės Europos valstybės) šiukšles naudoja kaip puikų energijos šaltinį. Didžiausias Norvegijos miestas, šalies sotinė Oslas bemaž pusę jam reikalingos energijos gauna degindamas šiukšles. Pasirodo, tai toks efektyvus energijos šaltinis, jog gamyklos užsisako jas ir importuoja iš Švedijos, Italijos, Jungtinės Karalystės. Šiukšlių dairomasi net JAV, rašo "The New York Times". Kodėl? Nes Norvegija ima justi šiukšlių stygių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skandinavijos šalyse šiukšlių rinkimo sistema išvystyta bene pažangiausiai pasaulyje. Šiukšlės ten noriai ir uoliai rūšiuojamos: maisto atliekos, medienos atliekos, plastmasė, stiklas, popierius ir pan.). Panašiai kaip ir Lietuvoje, išrūšiuotos šiukšlės pilamos į skirtingų spalvų konteinerius, kuriuose, beje, šiukšlės surenkamos nemokamai. Tokiu būdu šiukšlės ir atliekos – net ir pavojingos ar toksinės – sudeginamos ir taip teikia energiją. JAV sąvartynuose atsiduria 34 proc. šiukšlių, Švedijoje – tik 4 proc.
Nieko stebėtino, kad Skandinavijoje šiukšlės tampa paklausi prekė ir formuoja netgi šiukšlių rinką. Norvegija su šiukšlių krize (trūksta šiukšlių) susiduria nebe pirmą kartą. O ir kaimynai švedai į savo šalį pernai eksportavo 800 tūkst. tonų šiukšlių – kad būtų patenkinti Švedijos energetiniai poreikiai. Skandinavijos šalys netgi konkuruoja dėl šiukšlių turtingų valstybių.
Kai kurie aktyvistai susirūpinę, kad šiukšlių poreikis netrukus gali paskatinti šiaurės šalių gyventojus savo vartojimo įpročius pakoreguoti taip, kad liktų daugiau šiukšlių. Tačiau tai sunku įsivaizduoti.
"Norėčiau šiukšlių parsigabenti iš JAV. Gabenti jūra juk pigu", - savo planais dalijasi 50-metis mechanikos inžinierius Polas Mikelsenas (Pal Mikkelsen). Dabar jis – didžiulės šiukšlių deginimo įmonės Oslo pakraštyje vadybos direktorius. Įmonėje deginamos šiukšlės ir taip gaminama šilumos ir elektros energija.
Anot P. Mikelseno, lepūs šiaurės europiečiai per metus palieka tik apie 150 mln. tonų atliekų, o tai yra juokingai maži ištekliai visoms ten pastatytoms šiukšlių deginimo įmonėms, kurios būtų pajėgios per metus sukūrenti 700 mln. tonų šiukšlių.
"O juk švedai vis stato naujas šiukšlių deginimo įmones, - nuoskaudos kupinu veidu tvirtina norvegas. – Kaip, beje, ir Vokietija, Austrija."
Švedijos sostinė Stokholmas Oslui tapo tokia konkurentė, jog sugebėjo įkalbėti kai kurias Norvegijos savivaldybes savo šiukšles gabenti Švedijon. Laivais arba sunkvežimiais nesuskaičiuojami kiekiai atliekų iš regionų plaukia ar rieda į atliekų deginimo įmones.
"Europoje egzistuoja šiukšlių rinka, - pasakoja Oslo atliekų perdirbimo programos vyriausioji specialistė Hegė Rut Olbergsven (Hege Rooth Olbergsveen). – Šiukšlės Europoje – paklausi prekė. O šiukšlių rinka – sparčiai auganti rinka.
Išties, skamba neįtikėtinai. Norvegija yra viena iš dešimties didžiausių pasaulyje gamtinių dujų ir naftos eksportuotojų, turi neaprėpiamus akmens anglies išteklius, disponuoja apie 1,1 tūkst. hidroelektrinių tinklu, tačiau energijos gamybai šios šalies sostinė Oslas importuoja šiukšles.
Nieko stebėtino, kad Skandinavijoje šiukšlės tampa paklausi prekė ir formuoja netgi šiukšlių rinką. Norvegija su šiukšlių krize (trūksta šiukšlių) susiduria nebe pirmą kartą. O ir kaimynai švedai į savo šalį pernai eksportavo 800 tūkst. tonų šiukšlių – kad būtų patenkinti Švedijos energetiniai poreikiai. Skandinavijos šalys netgi konkuruoja dėl šiukšlių turtingų valstybių.
Kai kurie aktyvistai susirūpinę, kad šiukšlių poreikis netrukus gali paskatinti šiaurės šalių gyventojus savo vartojimo įpročius pakoreguoti taip, kad liktų daugiau šiukšlių. Tačiau tai sunku įsivaizduoti.
"Norėčiau šiukšlių parsigabenti iš JAV. Gabenti jūra juk pigu", - savo planais dalijasi 50-metis mechanikos inžinierius Polas Mikelsenas (Pal Mikkelsen). Dabar jis – didžiulės šiukšlių deginimo įmonės Oslo pakraštyje vadybos direktorius. Įmonėje deginamos šiukšlės ir taip gaminama šilumos ir elektros energija.
Anot P. Mikelseno, lepūs šiaurės europiečiai per metus palieka tik apie 150 mln. tonų atliekų, o tai yra juokingai maži ištekliai visoms ten pastatytoms šiukšlių deginimo įmonėms, kurios būtų pajėgios per metus sukūrenti 700 mln. tonų šiukšlių.
"O juk švedai vis stato naujas šiukšlių deginimo įmones, - nuoskaudos kupinu veidu tvirtina norvegas. – Kaip, beje, ir Vokietija, Austrija."
Švedijos sostinė Stokholmas Oslui tapo tokia konkurentė, jog sugebėjo įkalbėti kai kurias Norvegijos savivaldybes savo šiukšles gabenti Švedijon. Laivais arba sunkvežimiais nesuskaičiuojami kiekiai atliekų iš regionų plaukia ar rieda į atliekų deginimo įmones.
"Europoje egzistuoja šiukšlių rinka, - pasakoja Oslo atliekų perdirbimo programos vyriausioji specialistė Hegė Rut Olbergsven (Hege Rooth Olbergsveen). – Šiukšlės Europoje – paklausi prekė. O šiukšlių rinka – sparčiai auganti rinka.
Išties, skamba neįtikėtinai. Norvegija yra viena iš dešimties didžiausių pasaulyje gamtinių dujų ir naftos eksportuotojų, turi neaprėpiamus akmens anglies išteklius, disponuoja apie 1,1 tūkst. hidroelektrinių tinklu, tačiau energijos gamybai šios šalies sostinė Oslas importuoja šiukšles.
(34)
(0)
(4)