Mus supančios Visatos trimatė struktūra kada nors mokslui taps žinoma ne prasčiau nei mūsų apylinkių geografija – astronomai kuria naują žemėlapių kartą, kuri atskleidžia mūsų kosminės kaimynystės sudėtingumą ir mūsų vietą Visatos struktūroje.

Mūsų pasaulio geografija yra viena iš svarbiausių kultūrinių konstantų. Sunku būtų surasti bent vieną suaugusį žmogų Žemėje, kuriam nebūtų pažįstamos žemynų formos ir žemynų išsidėstymas. Be to, visi tikriausiai žino ir tai, kad Žemė yra žydra sfera, besisukant aplink Saulę, o jai kompaniją sudaro dar septynios planetos.

Jeigu turėtumėte lengvai valdomą Saulės sistemos trimatį modelį, nuo Oorto debesies nesunkiai priartintumėte vaizdą iki Žemės, o jau tuomet nesunku būtų rasti ir savo gatvę bei namą. Tai – galingos, daugumai žmonių būdingos žinios.

Bet jeigu tas modelis būtų didesnis, jeigu Oorto debesis jame būtų tik vienas iš daugelio taškelių, mūsų žinios staiga netenka didelės dalies savo vertės. Na galbūt atsirastų kažkiek žmonių, kurie sugebėtų atrasti Paukščių tako atšaką, kurioje yra Saulės sistema. Daugeliui žmonių žinoma tik tai, kad mūsų galaktika (ir daugelis kitų galaktikų) yra spiralės formos, kad jos kartais buriasi į spiečius, rašo mashable.com.

Bet vertinant tokiu dideliu masteliu mūsų žinios iš tiesų nedaug ko vertos. Jeigu gautumėte trimatį Visatos modelį, ar galėtumėte pirštu besti į tą vietą, kurioje yra jūsų namai?

Tačiau netrukus padėtis gali pasikeisti – mokslininkai kuria vis tikslesnius kosmologinius žemėlapius, į kuriuos sudeda visą mums žinomą informaciją apie trimatį galaktikų pasiskirstymą Visatos erdvėje.

Liono universiteto (Prancūzija) mokslininkė Helene Courtois su kolegomis trečiadienį internetu publikavo savo surinktas žinias filmo ir mokslinio darbo pavidalu – ši mokslininkų grupė tyrinėjo mūsų galaktikos kaimynystę.

Vienas iš esminių klausimų, į kuriuos gali padėti atsakyti šie mokslininkai – ar regimos masės pasiskirstymas Visatoje tiksliai atitinka ir tamsiosios materijos pasiskirstymą. H. Courtois su kolegomis mano, kad jų modelis pasiskirstymų sutapimą patvirtina.

Kompiuteriu sukurtame vaizdo įraše itin vaizdžiai matosi trimatė mus supančios erdvės struktūra. Ir tuo pačiu galima suvokti, jog žmonių kalboje visgi stinga žodžių tokiai sudėtingai Visatos struktūrai nusakyti. Mat mūsų žodynas išsivystė taip, kad būtų kuo patogiau nusakyti iš esmės dvimatę geografiją.

Ateinančiais metais astronomai spręs klausimą – kaip gi nusakyti mūsų padėtį stambesnėje Visatos struktūroje, sudarytoje iš gumulu (galaktikų spiečių) ir savotiškų siūlų – daugiau ar mažiau vienoje tiesėje išsidėsčiusių galaktikų.

O kadangi ši užduotis yra gerokai sudėtingesnė nei įprastinė geografija, mokslininkai jau sukūrė ir tarpgalaktinių žemėlapių sudarymo mokslą nusakantį terminą – kosmografija.

Žinant, kad mūsų turima informacija apie supančią Visatą kaupiasi milžinišku greičiu, nes pradedame naudoti vis galingesnius teleskopus, kurie mato vis daugiau mus supančios erdvės, galime tikėtis, kad ateityje pamatysime dar daugiau ir dar detalesnių trimačių Visatos žemėlapių, o kosmografija taps pilnaverčiu mokslu. Ir gali būti, kad vieną dieną Visatos žemėlapis mums bus toks pats lengvai suprantamas, kaip ir žemynai žydrojoje planetoje, kur mes visi gyvename.

Komentarai (2)