Į kosmoso platybes ruošiamasi siųsti nenutrūkstamą signalą ateiviams (8)
Grupei mokslininkų ir verslininkų pabodo laukti kitos protingos gyvybės kosmose egzistavimo apraiškų, tad jie nusprendė imtis iniciatyvos ir informuoti ateivius apie Žemę bei žmoniją.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Projekto „Lone Signal“ vykdytojai ateinantį pirmadienį, birželio 17 dieną, pradės siųsti nenutrūkstamą signalą į kosmosą.
„Visuomet pažiūrėjęs į žvaigždes pagalvodavau: „Ar ten yra kažkas, žiūrintis į mane?“ Manau, toks smalsumas būdingas mums visiems, – sakė „Lone Signal“ rinkodaros vadovas Ernesto Qualizza. – Mes visi norime pamatyti, kas yra kitoje kalno pusėje, o tai yra tokio pažinimo noro išplėtimas.“
Nuo ankstesnių bandymų siųsti signalą į kosmosą šis skirsis tuo, kad tai bus ilgalaikis projektas.
„Ankstesnių bandymų metu buvo siunčiami trumpi signalai, trukę vos kelias sekundes. Tai tas pat, kas būti įsijungus radiją nustačius reikiamą dažnį konkrečiu metu tam, kad išgirstum dvi sekundes savo mėgstamos dainos. Jei mes norime susisiekti su kita gyvybės forma, žinutę reikia siųsti pakartotinai ir ilgą laikotarpį, kad jie turėtų pakankamai laiko įsijungti reikiamą dažnį“, – sakė projekto mokslinis vadovas Jacobas Haqq-Misra.
Mokslininkai signalo siuntimui pasirinko konkretų tašką kosmose: visos žinutės bus siunčiamos į žvaigždžių sistemą „Gliese 526“, esančią už maždaug 17,6 šviesmečių nuo Žemės. Kol kas šioje vietoje nebuvo atrasta planetų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė, bet „Gliese 526“ laikoma palankia vieta gyvybei susiformuoti. Ateityje signalo kryptis gali būti pakeista. „Dabar mes nusitaikėme į logiškiausią, arčiausiai esančią vietą“, – teigė „Lone Signal“ vienas iš įkūrėjų Pierre Fabre.
Signalas į kosmosą bus siunčiamas iš centrinėje Kalifornijoje, Džeimsberge esančio radijo siųstuvo, kuris buvo pastatytas dar 1968 metais. „Lone Signal“ šį siųstuvą išsinuomavo 30-čiai metų, bet ateityje tikisi projektą pratęsti.
Žinutės į kosmosą bus siunčiamos keliais dažniais. Vienu bus kartojamas astronomo Michaelo Buscho sukurtas „pasisveikinimas“, kuriuo dvejetainiu signalu pranešama Žemės pozicija visatoje, apibrėžiama periodinė cheminių elementų lentelė ir apibūdinamas vandenilio atomas. Taip pat šiuo signalu bus paaiškinama, kaip pereiti prie kito dažnio, kuriuo bus siunčiamos žmonių žinutės.
Papildomų lėšų projektui tikimasi surinkti suteikiant galimybę žmonėms išsiųsti savo žinutes į kosmosą – pirmąją žinutę bus galima išsiųsti nemokamai, o už kitas teks susimokėti. Taip pat bus galima išsiųsti užkoduotą savo nuotrauką.
J.Haqq-Misra pastebi, kad bet kokia išsivysčiusi gyvybė, pabandžiusi atidžiau stebėti Žemę, tikriausiai suprastų, kad šioje planetoje egzistuoja gyvybė. Planetoje apstu televizijos, radijo signalų ir kitų elektromagnetinių bangų. Tiesa, jos nėra nukreiptos į kosmosą, todėl būtų kur kas silpnesnės ir sunkiau atskiriamos nei signalas, kurį siųs „Lone Signal“ komanda.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
„Visuomet pažiūrėjęs į žvaigždes pagalvodavau: „Ar ten yra kažkas, žiūrintis į mane?“ Manau, toks smalsumas būdingas mums visiems, – sakė „Lone Signal“ rinkodaros vadovas Ernesto Qualizza. – Mes visi norime pamatyti, kas yra kitoje kalno pusėje, o tai yra tokio pažinimo noro išplėtimas.“
Nuo ankstesnių bandymų siųsti signalą į kosmosą šis skirsis tuo, kad tai bus ilgalaikis projektas.
„Ankstesnių bandymų metu buvo siunčiami trumpi signalai, trukę vos kelias sekundes. Tai tas pat, kas būti įsijungus radiją nustačius reikiamą dažnį konkrečiu metu tam, kad išgirstum dvi sekundes savo mėgstamos dainos. Jei mes norime susisiekti su kita gyvybės forma, žinutę reikia siųsti pakartotinai ir ilgą laikotarpį, kad jie turėtų pakankamai laiko įsijungti reikiamą dažnį“, – sakė projekto mokslinis vadovas Jacobas Haqq-Misra.
Mokslininkai signalo siuntimui pasirinko konkretų tašką kosmose: visos žinutės bus siunčiamos į žvaigždžių sistemą „Gliese 526“, esančią už maždaug 17,6 šviesmečių nuo Žemės. Kol kas šioje vietoje nebuvo atrasta planetų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė, bet „Gliese 526“ laikoma palankia vieta gyvybei susiformuoti. Ateityje signalo kryptis gali būti pakeista. „Dabar mes nusitaikėme į logiškiausią, arčiausiai esančią vietą“, – teigė „Lone Signal“ vienas iš įkūrėjų Pierre Fabre.
Signalas į kosmosą bus siunčiamas iš centrinėje Kalifornijoje, Džeimsberge esančio radijo siųstuvo, kuris buvo pastatytas dar 1968 metais. „Lone Signal“ šį siųstuvą išsinuomavo 30-čiai metų, bet ateityje tikisi projektą pratęsti.
Žinutės į kosmosą bus siunčiamos keliais dažniais. Vienu bus kartojamas astronomo Michaelo Buscho sukurtas „pasisveikinimas“, kuriuo dvejetainiu signalu pranešama Žemės pozicija visatoje, apibrėžiama periodinė cheminių elementų lentelė ir apibūdinamas vandenilio atomas. Taip pat šiuo signalu bus paaiškinama, kaip pereiti prie kito dažnio, kuriuo bus siunčiamos žmonių žinutės.
Papildomų lėšų projektui tikimasi surinkti suteikiant galimybę žmonėms išsiųsti savo žinutes į kosmosą – pirmąją žinutę bus galima išsiųsti nemokamai, o už kitas teks susimokėti. Taip pat bus galima išsiųsti užkoduotą savo nuotrauką.
J.Haqq-Misra pastebi, kad bet kokia išsivysčiusi gyvybė, pabandžiusi atidžiau stebėti Žemę, tikriausiai suprastų, kad šioje planetoje egzistuoja gyvybė. Planetoje apstu televizijos, radijo signalų ir kitų elektromagnetinių bangų. Tiesa, jos nėra nukreiptos į kosmosą, todėl būtų kur kas silpnesnės ir sunkiau atskiriamos nei signalas, kurį siųs „Lone Signal“ komanda.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
(10)
(0)
(0)