Pagaliau paptelėjo! Užfiksuota 69-erių metų eksperimento kulminacija (Video) (8)
Vienas seniausiai pradėtų ir tebevykstančių eksperimentų planetoje ką tik pasiekė apogėjų – lašas Dublino "Trinity" koledže (Airija) po 69-erių metų pagaliau paptelėjo! Liepos 11 d. tai pavyko užfiksuoti nuolat filmuojančia vaizdo kamera, skelbia "Nature".
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Eksperimentas buvo pradėtas 1944 m. Derva (smala) yra nepaprastai tirštas skystis arba skystas kietasis kūnas. Nors tokia medžiaga atrodo kieta, iš tiesų ji yra labai lėtai judantis skystis. Eksperimento tikslas – įrodyti, kad ši medžiaga iš tiesų yra skysta.
Analogišką eksperimentą, tik gerokai seniau pradėjo ir tebevykdo viena iš Australijos aukštojo mokslo įstaigų – apie jį rašėme prieš pusantrų metų. Ten toks pat smalos lašas tekštelėti mėgina jau 86-erius metus. Paskutinį kartą atvejis, kai buvo pamatyta, kaip kapteli lašas smalos, įvyko 1961-aisiais Australijos Kvinslando universitete. Po to įvyko daug nesusipratimų ir lašo paptelėjimo momento niekas nesugebėjo pamatyti.
Smalos lašas papteli sykį per 7-13 metų. Paradoksalu, tačiau keletą metų tvinkstantis lašas nukrinta vos per dešimtąją sekundės dalį, pastebi "Nature". Lašo formavimosi greitis priklauso nuo dervos sudėties, konsistencijos ir nuo aplinkos sąlygų (temperatūros, vibracijų).
Kaip pasakojama CNN, Kvinslando universiteto profesorius Džonas Meinstonas (John Mainstone) ne vieną sykį pražiopsojo eksperimento kulminaciją dėl skirtingų priežasčių. 1979 m. profesorius nusprendė dalyvauti viename iš įprastinių universiteto sekmadienio renginių, po kurio grįžęs lašą rado jau nukritusį. 1988 m. Dž. Meinstonas nusprendė nueiti šio to užkąsti, o kai grįžo į laboratoriją, lašas vėlgi jau buvo nukritęs (pavėluota 5 min.). 2000 m. profesorius ruošėsi nufilmuoti ir filmavo pribrendusį retąjį momentą, tačiau sugedo vaizdo kamera...
Dž. Meinstonas pasveikino kolegas airius. "Vaizdo įrašą peržiūrėjau daugybę kartų, - neslepia profesorius. – Jame mačiau galybę mane, jau šitiek metų smalos lašo paptelėjimo kantriai laukiantį stebėtoją, kankinančių dalykų."
Dublino mokslininkai filmuoti savąjį smalos lašą pradėjo neseniai – šių metų balandį priešais stendą su derva pastatė internetinę vaizdo kamerą, tad lašą stebėti galėjo visi, kas netingėjo. Dublino dervos lašas paptelėjo liepos 11 d., apie 17 val. vietos laiku. Tyrėjų vertinimu, derva yra maždaug 2 mln. kartų tirštesnė už medų ir 20 mln. kartų tirštesnė už vandenį.
Paklaustas, kokia yra šio eksperimento vertė, vienas iš jį prižiūrinčių Dublino mokslininkų Denisas Veiras (Denis Weaire) atsakė: "Gero, kaloringo mokslo šerdyje glūdi smalsumas, o dervos lašėjimas kaip tik tokį smalsumą ir kursto."
Beje, šiemet turėtų paptelėti ir australietiškasis smalos lašas. Kaip su juo jau 13 metų galynėjasi gravitacija, galima pasižiūrėti tiesiogiai.
Analogišką eksperimentą, tik gerokai seniau pradėjo ir tebevykdo viena iš Australijos aukštojo mokslo įstaigų – apie jį rašėme prieš pusantrų metų. Ten toks pat smalos lašas tekštelėti mėgina jau 86-erius metus. Paskutinį kartą atvejis, kai buvo pamatyta, kaip kapteli lašas smalos, įvyko 1961-aisiais Australijos Kvinslando universitete. Po to įvyko daug nesusipratimų ir lašo paptelėjimo momento niekas nesugebėjo pamatyti.
Smalos lašas papteli sykį per 7-13 metų. Paradoksalu, tačiau keletą metų tvinkstantis lašas nukrinta vos per dešimtąją sekundės dalį, pastebi "Nature". Lašo formavimosi greitis priklauso nuo dervos sudėties, konsistencijos ir nuo aplinkos sąlygų (temperatūros, vibracijų).
Kaip pasakojama CNN, Kvinslando universiteto profesorius Džonas Meinstonas (John Mainstone) ne vieną sykį pražiopsojo eksperimento kulminaciją dėl skirtingų priežasčių. 1979 m. profesorius nusprendė dalyvauti viename iš įprastinių universiteto sekmadienio renginių, po kurio grįžęs lašą rado jau nukritusį. 1988 m. Dž. Meinstonas nusprendė nueiti šio to užkąsti, o kai grįžo į laboratoriją, lašas vėlgi jau buvo nukritęs (pavėluota 5 min.). 2000 m. profesorius ruošėsi nufilmuoti ir filmavo pribrendusį retąjį momentą, tačiau sugedo vaizdo kamera...
Dž. Meinstonas pasveikino kolegas airius. "Vaizdo įrašą peržiūrėjau daugybę kartų, - neslepia profesorius. – Jame mačiau galybę mane, jau šitiek metų smalos lašo paptelėjimo kantriai laukiantį stebėtoją, kankinančių dalykų."
Dublino mokslininkai filmuoti savąjį smalos lašą pradėjo neseniai – šių metų balandį priešais stendą su derva pastatė internetinę vaizdo kamerą, tad lašą stebėti galėjo visi, kas netingėjo. Dublino dervos lašas paptelėjo liepos 11 d., apie 17 val. vietos laiku. Tyrėjų vertinimu, derva yra maždaug 2 mln. kartų tirštesnė už medų ir 20 mln. kartų tirštesnė už vandenį.
Paklaustas, kokia yra šio eksperimento vertė, vienas iš jį prižiūrinčių Dublino mokslininkų Denisas Veiras (Denis Weaire) atsakė: "Gero, kaloringo mokslo šerdyje glūdi smalsumas, o dervos lašėjimas kaip tik tokį smalsumą ir kursto."
Beje, šiemet turėtų paptelėti ir australietiškasis smalos lašas. Kaip su juo jau 13 metų galynėjasi gravitacija, galima pasižiūrėti tiesiogiai.
(14)
(0)
(0)