Koks rezultatas būtų evoliuciją "paleidus" iš naujo? (0)
Jei evoliucija būtų pradėta iš naujo, ar vėl išsivystytų panašios rūšys, kurios yra ir dabar? „Taip“, – teigia tyrimas, paskelbtas liepos 19 žurnale „Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visose keturiose salose yra panašus „prisitaikantis kraštovaizdis“ (angl. fitness landscape). Tai yra vienas iš pagrindinių evoliucinės biologijos veiksnių, nors šią teoriją labai sunku išvysti praktikoje. Ši sąvoka apibūdina rūšių „prisitaikymo viršūnes“, kurios nurodo jų galimybes evoliucionuojant. Šios „viršūnės“ simbolizuoja įvairias galimas rūšių bruožų kombinacijas, kurias evoliucija paliks įvairioms gyvūnų rūšims. Rūšys, turinčios panašias ypatybes laikomos ant panašių „viršūnių“.
Anolis driežų gyvenamoji aplinka gali būti žemai ant žolės, ant medžių kamienų ar šakelių, esančių medžių viršūnėse. Kiekviena iš šitų vietų skatina skirtingą adaptaciją ir sukuria savitą „prisitaikymo viršūnę“.
Anolis driežai, gyvendami, skirtingose salose, susidūrė su tais pačiais „prisitaikančiais kraštovaizdžiais“, tomis pačiomis ekologinėmis nišomis. Rūšims įvairėjant, jos vis tiek atsidūrė ties tomis pačiomis „evoliucijos viršūnėmis“. Pasak L. Maher: „Tai yra esminis ir nepaneigiamas evoliucijos pasikartojamumo veiksnys“.
„Žinoma, tai nereiškia, jog evoliucija yra visiškai pasikartojanti. Galima aptikti įvairių staigmenų, ypač didesnėse salose, kuriose yra daugiau įvairių ekologinių nišų. Pavyzdžiui, Anolis barbouri yra unikali šių driežų rūšis, išskirtinai gyvenanti tik ant žemės.“ – teigia Bazelio universiteto mokslininkė Walter Salzburger.
„Šaunu yra tai, jog dabar mes turime būdą kaip modeliuoti „prisitaikantį kraštovaizdį“, kuris paaiškina panašų rūšių vystymąsi.“ – paaiškina L. Mahler.