Mokslininkai: dėl šylančio klimato Saulė niekuo dėta (12)
Saulės aktyvumas Žemės klimato šiltėjimo procese atlieka minimalų vaidmenį, nustatė britų mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Terry Sloano iš Lankasterio universiteto ir jo kolegos Arnoldo Wolfendale'o iš Durhamo universiteto tyrimo, paskelbto žurnale „Environmental Research Letters“, išvadose teigiama, kad Saulės aktyvumo pokyčiai yra atsakingi ne daugiau nei už 10 proc. XX amžiuje vykusio globalinio atšilimo proceso.
Kai kurie mokslininkai mano, kad klimato kaitos priežastis yra ne žmonijos veikla, o energijos, kurią Žemė gauna iš Saulės, kiekio pokyčiai. Egzistuoja hipotezė, teigianti, jog kosminiai spinduliai atlieka tam tikrą vaidmenį Žemės vėsinimo procese, nes padeda formuotis debesims, kurie atspindi Saulės spindulius į kosmosą ir taip vėsina mūsų planetą.
Pagal šią hipotezę didelio Saulės aktyvumo laikotarpiais dalis Žemės atmosferą pasiekiančių kosminių spindulių yra blokuojama. Dėl to formuojasi mažiau debesų, ir globalinė temperatūra kyla.
Tačiau minėtieji britų mokslininkai priėjo išvadą, kad nei Saulės aktyvumo pokyčiai, nei jos vaidmuo blokuojant kosminius spindulius negali daryti lemiamos įtakos Žemės klimato atšilimui. Mokslininkai analizavo Saulės aktyvumo ir globalios temperatūros pokyčių duomenis nuo 1955 metų. Buvo aptikta nedidelė koreliacija tarp 22 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklų ir globalios temperatūros didėjimo, tačiau skirtumas tarp aktyvių žybsnių Saulėje laikotarpių ir temperatūros kilimo sudaro 1 - 2 metus.
Pasak tyrimo autorių, greičiausiai temperatūrų pokyčiai susiję su tiesioginiu Saulės poveikiu, o ne kosminių spindulių srauto sumažėjimu. Mokslininkai mano, kad iš esmės Saulės aktyvumo indėlis į klimato šiltėjimą Žemėje XX amžiuje - ir tiesioginis, ir blokuojant kosminius spindulius - negalėjo būti didesnis nei 10 proc.
Tyrėjai taip pat priėjo išvadą, kad paleontologiniai įrodymai, gauti analizuojant anglies ir deguonies izotopus, buvo silpni ir painūs. Be to, jie apėmė tik pavienius pasaulio regionus, o ne visą planetą.
Kitaip tariant, tyrimo autoriai tvirtina, kad bandymai dėl pasaulinio atšilimo suversti kaltę Saulei ar atmosferos jonizacijai po rimtų avarijų atominėse elektrinėse neturi rimto mokslinio pagrindo. Hipotezė, kad Saulės aktyvumas netiesiogiai mažina debesuotumą Žemės atmosferoje, nėra patvirtinta, o kitų klimato šiltėjimo priežasčių, išskyrus antropogeninę veiklą, rasti sunku, sakoma pranešime.
