Matemagika: 1+2+3+4+5+… (ir taip iki begalybės) = -1/12 (Video)

Kam idomus pasvarstymai ar apskritai egzistuoja begalybe geriau paziurekit sita dokumentini, cia daug idomiau bus http://www.youtube.com/watch?v=NtMwAUaftSU

praeitis, -> dabartis, ->ateitis tai reiskia kad laikas turi 1 krypti ir kartu su sita kryptim pagal 2 termodinamikos desni entropija dideja tai reiskia kad jei paimtum ledo kubeli ir ji istirpdytum tu jo negaletum sugrazint y jo buvusia padeti nes jis jau butu istirpes

Jo.. Didziausia klaida padare kai isvede S=1/2, kai is tikruju turejo tada abi alternatyvas tikrinti, kai vienu atveju S=1, o kitu S=0. Bet dabar sumale gyva su negyvu katinu ir zaidzia su zombiu. Taip matematika ir patampa fantastikos persona.

Dovydas.L > ka tu cia prirasei? Nori apciuopti laika ir jo kryptinguma? Galimybe prisiminti praeiti ir nesugebejimas prisiminti ateities - tai elementariausias irodymas tau, jog laikas(toki koki mes ji isivaizduojam) egzistuoja su kryptimi... Ir taip, skraides kosmose aplink zeme 10 metu, tu butum jaunesnis nei as zemej... Sakai laikas neegzistuoja, nu baik Antanai, baik Be laiko visa 3D visata butu sustingus, tik laiko kalte, jog dar sugebi paspaust klavisa ant klavos ir mastyt/nemastyt...

Aš matematikoj tikrai ne guzas, bet man tai kažkaip primena Būlio algebrą. Jei ką tai dėkit mane į pavėsį, tikrai nesupyksiu

pasirodo ne man vienam heisenbergas su sriodingeriu vaidenas sitoj sumoj

Cia is to krepsio kai 2+2 yra 5. Serlokas su vatsonu pakilo oro balionu prasidejo audra ir visa nakti kaskur juos nese vejas. Ryta pabunda ziuri kad yra virs ezero ir ten zvejys, klausia zvejo gal galetumet pasakyt kur mes esame jis atsako virs ezero. Serlokas sako Vatsonui jo specialybe matematikas is ko sprendi is to kad atsakymas visiskai tikslus bet niekam nereikalingas.

Čia 1-1+1-1.... buvo paskaičiuota "mintinai" ir prilyginta 1/2 Dabar eikim atvirkščiai : paskaičiuokim 1+2+3... mintinai (gausim begalybę) ir tuo remiantis išveskim kam lygu 1-1+1-1... ? ( )

matavimas neduos kitokių verčių nei 0 arba 1, bet jeigu tokia išraiška matuoji, pavyzdžiui, trilijono elektronų sukinių sumą, tai formulė, grąžinanti 0.5 bus teisingiausia, kokią tik gali praktiškai panaudoti. Dabar mistinis skaičius - 0.5. Kodėl? Juk gali parinkti nesimetrišką interpoliaciją - funkciją, pvz. Odd(Round(x³)). Ji atitiks visus natūraliuosius taškus, bet realiesiems dažniau grąžins 0 nei 1 (jei ko nors nesupainiojau). Tačiau jos matavimų suma padalinta iš matavimų skaičiaus nebeatitiks realių eksperimentų! Kodėl Dievulis pasaulį sutvėrė tokį matematišką, kad stygų teorijai tinka -1/12 - tik Jis vienas težino. Mums belieka priimti šį faktą, kiek intuicija jam besipriešintų.

Slamstas, o ne matematika tokia. Paprasta ir aiski sudetis, o interpretuojama tiek, kad gautusi tiek kiek reikia, o ne tiek kiek turi gautis. 1+2=3 1+2+3=6 1+2+3+4=10 1+2+3+4+5=15 Ar as neteisus? Ar vis dar 1/12? Ir taip zinoma Sriodingerio katinas tikrai nera pusiau mires jis arba mires arba gyvas, reiskia gamtoje, negali buti 0,5, kai yra amplitude 01010101. Tai taspats kas sakyti, kad pvz mano kompo HDD visa info lygi ne tam tikru bitu issidestymu 010110101010100101010 ir kad jame yra tam tikra info, bet laikyti kad jis yra vidutiniskai bevertis info atzvilgiu su apytikriai 0,5 neapibreztu bitu verte, tam tikra prasme jame nieko irasyta nera, nes ar jis buvo is gamyklos pusiau imagnetintas, ar po info irasimo su aiskiais bitais, bet matematikas visa tai aproksimuos iki 0,5 imagnetinimo, arba bito. Kai tuo tarpu gamtoje egzistuoja informacijos tvermes desnis, panasus i energijos tvermes desni, kuris aiskiai paneigs tokius matematinius isvedziojimus. Arba taspats kas teigti kad kazkokia banga kuri turi amplitube 010101, bet aproksimuoti viska iki 0,5, arba bangos atveju tai butu -1,1,-1,1,-1,1=0 ta prasme tik matematikas gali pasakyti, kad toks reiskinys kaip banga ir jos energija gali buti = 0, kai realiam fiziniam mikro ir makro pasaulyje taip nera nes banga turi energija, kuri nera = 0, arba siuo konkreciu atveju 0,5.

del "1+2+3+4+5=15" tame viedeo ir sake jog kai tik begaline seka nutrauksi gausi tik didziuli skaiciu.. o del 01010101 bitu tavo HDD tai niekam tikes palyginimas..

Būtent, kad kalbi apie realų pasaulį (mūsų dabar suvokiamą), kuriame neegzistuoja begaliniai dydžiai.

Isvada tokia, kad matematika privalo buti baigtine ir negali baigtis lygtis su daugtaskiu. Nes tada gaunasi obuolys = lialialialia... - pusprocio dainavimas, o ar obuolys yra posprocio dainavimas? NE! Jau daug protingiau butu teisingai pavadinti tokias nesibaigiancias sekas. Pvz. Š - nesibaigianti seka, be jokio galutinio skaiciaus Š = 1+0+1+0+1+0... Ž - nesibaigianti seka, judanti į begalybe Ž = 1+2+3+4+5+6+7... Juk visa tai tik simboliai, sutrumpinantys kalba. Bet daryt kvailas interpretacijas, jog obuolys yra kriause nes jis rugtus, o ne saldus yra tiesiog zmoniu mulkininimas vidury dienos.

Aha, galva sudėtingesnių reiškinių, nei "2+2", neišneša?

Eik tu sau, kiek matematikų susirinko

Nu jo. Kaip ir fizikų būna marios, kai kažkas parašo apie nekasdieniškesnį reiškinį.

- Klystei "nežmogau", mūsų pasaulis grynai 3D, o laikas yra toks "motininis" reiškinys, kurio pagrindu viskas egzistuoja. Nėra galimybės "keliauti laiku", nes nėra laiko dimensijos. Yra tik dabartis.

skaičiaus. Kai mane domins konkretus fragmentas, galėsi suskaičiuoti ir pasakyti "+1000000" arba "-1234567890". Tada paklausiu: kokia bitų suma trilijone, kvadrilijone, sekstilijone HDD - ir niekur nedingsi be išvados "sukasi apie nulį", nes apibrėžime pasakyta, kad kiekvienam minusui yra arba atsiras jį kompensuojantis pliusas. O dabar mane domina begalinė seka, kurios konkretus HDD negali charakterizuoti. Kas kita būtų, jei apibrėžime tikimybė 2/3. Vėlgi žinome, kad kiekvienam pliusui atsiras jį kompensuojantis minusas. Tie patys atskiri HDD gali puikiausiai atitikti abu apibrėžimus, nes begalinėje atsitiktinėje sekoje būtinai pasitaikys ir fragmentas +++++..., ir fragmentas -------..... Tada, kam lygi begalinės -1/+1 sekos su tikimybe 2/3 suma? Paprasčiausia padalinti begalybę iš begalybės (apskaičiuoti vidurkį) ir vėl padauginti iš begalybės (elementų kiekio). Atrodytų, visada turėtum gauti +inf arba -inf, bet taip nėra! Kaip prieštarą paimkim klasikinį uždavinį su ribomis lim x/(sin x) |x->0. Apverskim ir nemažindami bendrumo padarykim x sveikąjį: lim (1/x) sin(1/x) |x->+inf; x in N. Begalybė? Minus begalybė? Nulis? Ogi nė velnio - užrašom išvestine, pritaikom elementarų liopitalį ir gaunam lygiai vienetą. Na ir pasakyk dabar, kad nepritaikoma praktikoje. Dar ir kaip pritaikoma - sinusoidė kerta 0 lygiai 45 laipsnių kampu ir ne kitaip, nenubraižysi. Paišsidirbinėjau nulių dalybą apversdamas aukštyn kojom - begalybių dalyba arba nulio ir begalybės sandauga, bet rezultatas tas pats. Tai ir šitie fizikai - jei užuot rodę be galo didelių skaičių sumas jas pakeistų be galo mažų skaičių sumomis, nebūtų jokio stebuklo, tik matematika atrodytų baisesnė. Na ir va: gautų labai mažų skaičių sumą -12, o apvertę lygtį - labai didelių -1/12.

- Tai tame ir "nusišnekėjimas": bitų suma nėra "skaičių suma", apie ką kalbama straipsnyje. Jeigu remtis straipsniu, ten skaičiai "auginami" apibrėžtai, todėl tokios sekos dvejatainis tankis pilnai apibrėžtas. p.s. .. o kad tos eilutės narių suma yra begalybė, aišku ir studentui.

Tada dar paklausiu: kokiu autoritetu savo nuomonę grindžia komentatoriai, nesuvokiantys begalinių eilučių sumos esmės? Va tuomet prasideda ginčai, kiek skaičius pi turi skaitmenų. Ir po velnių išmokit skirti, "skaičių, artėjantį į begalybę" nuo "begalybės". Begalybė - tiesiog skaičius, turintis panašias bet neidentiškas savybes kaip nulis ir vienas (viena iš savybių - kad jis neanalitinis: su juo aritmetiškai negalima atlikti jokių veiksmų, nusakyti jo lyginumo ar pirminumo, nežinant, kaip jis gautas ir t.t.). "Apibrėžtai"... jo, kažkas, pasirodo, dar apsimetinėja pažįstąs raides. Ką reiškia daugtaškis sekos pabaigoje? Gal zulusų ortografijoje jis reiškia žirafą, matematikoje - neįmanomybę užbaigti sekos. Oi, o straipsnyje apie diverguojančias eilutes. Tragedija, kognityvinis disonansas.. Kaip apskritai įmanoma apskaičiuoti sumas sekų, kurių nariai nemažėja... Lyg tai nebūtų daroma jau kokius 400 metų. Klipuke galima ginčyti vienintelį epizodą - iš kur fizikai ištraukia, kad 1-1+1-1...=1/2. Nes tai nomenklatūros reikalas, taip tiesiog patogu analizuoti. Čia ne skaičių teorijos išradimas, nes skaičių teorija pasakytų, jog suma nepriklauso realiųjų skaičių aibei (kadangi ji neanalizuoja tokių skaičių kaip begalybė, nepriklausančių realiųjų skaičių aibei). Visa kita išplaukia iš nomenklatūros, ką vadiname diverguojančios sekos suma. Išvada: nežinai apibrėžimų - nepraleisk progos patylėti. Ką studentautojo nuojauta kužda - nebūtinai tiesa. https://xkcd.com/179/ , skaičiuodamas (1-2)+(3-4)... priskiri sekai nebūtą savybę: narių skaičiaus lyginumą. 1-(2-3)-(4-5)... = (1-2)+(3-4)... , kaip čia išeina?