Tuo metu, kai įvykiai Kijeve prikaustė viso pasaulio dėmesį, susirėmimai tarp protestuotojų ir jėgos struktūrų prasidėjo ir Venesueloje bei Tailande. Nors iš pirmo žvilgsnio šios skirtingose gaublio vietose esančios valstybės tarpusavyje neturi nieko bendra, iš tiesų jas vienija nesustabdomai kylančios maisto kainos. Bent taip savo tyrime tikina JAV mokslininkas Yaneeris Bar-Yamas.

Ar šie pasauliniai procesai turės įtakos ir lietuvių pirkinių krepšeliams? „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, turės, tačiau ji nebus didelė.

Vasario pradžioje pasirodžiusiame oficialiame JAV nacionalinės mokslų akademijos leidinyje „PNAS“ rašoma, kad svarbiausio klimato kintamumo veiksnio "El Ninjo" sugrįžimo metų pabaigoje tikimybė siekia net 76 proc. Straipsnio autoriai teigia, kad šiam rezultatui apskaičiuoti panaudotas modelis jau anksčiau sėkmingai nuspėjo reiškinio nepasirodymą, todėl yra patikimas.

Pastarasis stiprus "El Ninjo" buvo užfiksuotas 1997–1998 m. Tada jis atnešė ne tik sausras, potvynius ir audras, bet ir dėl prasto derliaus smarkiai šoktelėjusias maisto kainas. Panašu, kad 2014 metais tai gali pasikartoti.

„Galite sudaryti ateities sandorį arba bent jau spintelėje pasidėti kelis papildomus grūdų maišelius“, – socialiniame tinkle „Facebook“ juokavo N.Mačiulis, komentuodamas "El Ninjo" prognozę.

Jis sakė, kad kol kas galima diskutuoti tik apie spėjamą reiškinio poveikį. „Negalima sakyti, kad kainos padidės 5 ar 10 proc.“, – pastebėjo pašnekovas. Jo teigimu, didesnės įtakos turėtų, pavyzdžiui, Rusijos politinis sprendimas apriboti eksportą.

Tarptautinės prekybos apribojimai Lietuvos maisto pramonei nuostolių pridarė ir 2013 metais. Verslo ir eksporto skatinimo organizacijos „Versli Lietuva“ praeitų metų pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad maisto pramonės eksportas 2013 m. spalį, palyginti su 2012 m. spaliu, mažėjo 6,7 proc., arba 36,9 mln. litų, iki 512,6 mln. litų.

Ir pieno, ir mėsos produktų eksportas šiuo laikotarpiu labiausiai mažėjo dėl Rusijos įvestų apribojimų lietuviškiems gaminiams.

Kainas lemia globali rinka

„Versli Lietuva“ Eksporto departamento analitikas Nerijus Dovydėnas sakė, kad didžiausia įtaka maisto kainoms turi pasaulinės tendencijos. Tiesa, savo modeliuose jis teigė atsižvelgiantis ir vietinę Lietuvos rinką – jeigu kainos auga čia, tada gamintojai turi paskatą eksportuoti mažiau.

Vis dėlto jis apibendrino, kad šiandien tokiais maisto produktais, kaip kviečiai, kukurūzai ar ryžiai prekiaujama taip pat, kaip nafta ar auksu, todėl jų pasaulinė kaina nustato ir eksporto kainą.

Panašiai mano ir N.Mačiulis. Jis paaiškino, kad maisto kainas lemia pasaulinė paklausa ir pasiūla. Pavyzdžiui, jei užsienyje grūdų trūks, tada lietuviai bus linkę eksportuoti. Ir atvirkščiai – prasto derliaus Lietuvoje atveju būtų daugiau eksportuojama iš kitur, todėl bendras kainų lygis smarkiai nepakistų.

„Tai ir yra didžiausia tarptautinės prekybos nauda“, – pažymėjo ekonomistas.

Paveiks mažiausiai išsivysčiusias rinkas

JAV Naujosios Anglijos sudėtingų sistemų instituto mokslininkas Y. Baras - Yamas dar prieš metus įspėjo apie skirtingose pasaulio vietose pratrūksiančių neramumų grėsmę. Tada jis pastebėjo, kad tokie proveržiai po pasaulinės finansų krizės 2008 metais Europoje ir 2011 metais Arabų šalyse sutapo su didėjusiomis maisto kainomis.

Šiais metais prasidėję neramumai Ukrainoje, Venesueloje, Tailande, Bosnijoje, Sirijoje ir kitur, nors ir yra nulemti įvairiausių priežasčių, o jų dalyviai reikalauja skirtingų dalykų, taip pat atitinka brangstančio maisto tendencijas.

Galbūt keista, kad maistas brango Ukrainoje, kuri nuo seno laikoma ypač derlinga žeme turtinga valstybe, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad didžioji dauguma ten užauginamo maisto yra eksportuojama. Pavyzdžiui, praeitais metais šalyje užauginta 29 mln. tonų grūdų, iš kurių net 18 mln. buvo eksportuota. Todėl nenuostabu, kad ukrainiečiai už duoną moka beveik tiek pat, kiek ir visas likęs pasaulis.

Venesueloje problemų su maisto produktais atsirado dėl valdančiųjų priimtų sprendimų. Buvęs šalies prezidentas Hugo Chavezas iš naftos gaunamas pajamas daugiausia naudojo svarbiausių produktų subsidijoms, tačiau dėl to išaugo infliacija. Todėl teko įvesti kainų kontrolę, kuri, savo ruožtu, sukėlė kitą problemą – Venesuela didžiąją dalį produktų importuoja, ir verslas nebeturėjo galimybių užsieniečiams pasiūlyti pakankamai pinigų, kad galėtų ko nors nusipirkti. Netrukus tuščios lentynos prekybos centruose tapo šalies kasdienybe.

Tailande maisto prekių kainų šuolį lėmė stichinės nelaimės. Dėl jų kai kurių produktų etiketėse skaičiai padidėjo penktadaliu, o valdančiųjų vykdoma politika pasipiktinę šalies gyventojai išėjo į gatves.

Vis dėlto N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šios problemos aktualios tik mažiau išsivysčiusioms šalims. „Tik tose šalyse, kur maisto kainų padidėjimas paliečia beveik visus gyventojus, gali kilti neramumai“, – sakė jis.

Lietuvoje augo ir produkcija, ir kainos

Statistikos departamento duomenimis, 2000 metais Lietuvoje iš viso buvo užauginta augalininkystės produkcijos už 2709,4 mln. litų. Iki 2013 metų ši suma išaugo iki 5665 mln. litų – dvigubai.

Paradoksalu, tačiau tiek padidėjo ir iš šios produkcijos gaminamo maisto kaina. Kilogramas aukščiausios rūšies kvietinių miltų pabrango nuo 1,47 iki 2,36 litų. Kilogramas duonos ruginių miltų pagrindu – nuo 2,21 iki 5,06 litų. Kilogramas bulvių – nuo 0,49 iki 1,20 litų.

Gyvulininkystės produkcija padidėjo nuo 1 907,3 mln. litų 2000 metais iki 3 456,9 mln. litų 2013 metais. Tačiau kilogramas aukščiausios rūšies dešros brango nuo 12,90 iki 17,33 litų. Litras pieno – nuo 1,48 iki 2,65 litų. 10 vienetų kiaušinių – nuo 3,25 iki 4,10 litų.

Svarbu ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį gyventojų Lietuvoje mažėjo, ir net įvertinus didėjusią jų perkamąją galią (bent jau iki krizės) bei atsižvelgus į galima infliacijos poveikį, didėjusias kainas, kai didėja ir pasiūla, paaiškinti gali tik paklausa iš užsienio.

Tiesa, Lietuvoje taip pat svarbus energijos kainų veiksnys, kuris gali smarkiai padidinti maisto pramones sąnaudas.

Laikas mokytis vairuoti traktorių

Maisto paklausa visame pasaulyje pastaruoju metu didėjo, ir ne tik dėl augančios populiacijos: vis daugiau žmonių nebegyvena visiškame skurde, perka daugiau geresnės kokybės maisto. Tačiau tai nereiškia, kad maisto pakanka visiems.

Dėl to atsiranda naujų iššūkių. N. Mačiulis teigė, kad, jo manymu, technologinis progresas šioje srityje yra pasiektas, padėti galėtų plačiau auginami genetiškai modifikuoti organizmai, tačiau jie ne vienoje šalyje sulaukia didelio pasipriešinimo.

Kita problema – ūkininko profesija tarp jaunimo išlieka nepatraukli, nors, kaip pastebėjo „Swedbank“ ekonomistas, jie dažnai uždirba kelis ar net keliolika kartų daugiau už samdomus darbuotojus. Juolab kad šią sritį gausiai remia Europos Sąjungos fondai.

Todėl, jo manymu, jaunimui visai verta pagalvoti apie tai, kad kur kas daugiau uždirbti galima būtų ne tiek skiriant dėmesį startuoliams, kiek pradėjus mokytis vairuoti traktorių.

Kur gresia neramumai

Y. Baras - Yamas nėra vienintelis 2014 metais visame pasaulį prognozuojantis neramumų bangą. „Economist Group“ priklausantis „Economist Intelligence Unit“ tyrimų centras praėjusių metų pabaigoje taip pat prognozavo, kad net 65 valstybėse šiemet kyla didelė arba labai didelė socialinių neramumų grėsmė.

Jis didesnį dėmesį skyrė priežastims, susijusioms su didele socialine nelygybe, prastu vyriausybės darbu, menka socialinės apsaugos sistema, etninėmis įtampomis ir įsišaknijusiu istoriniu nepasitenkinimu.

Pateikiame šalis, kurios sutampa abiejuose sąrašuose – jose neramumų (dėl brangstančio maisto ir kitų priežasčių) 2014 metais galima tikėtis labiausiai:

Pietų Afrika, Haitis, Argentina, Egiptas, Tunisas, Brazilija, Turkija, Libija, Kinija, Bulgarija, Sirija, Bangladešas, Bahreinas, Ukraina, Venesuela, Bosnija.

„Economist Intelligence Unit“ numatė, kad Lietuvoje socialinių neramumų grėsmė yra vidutinė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Edgaras Savickas

Komentarai (14)