„Amžinasis“ maistas: kokius šiandieninius produktus galėtume palikti proproanūkiams? (0)
1877 m. viename iš Mičigane esančiu ūkių įvyko tragedija. Ūkininko močiutė iškepė vaisių pyragą, tačiau vos tik tai padariusi, netikėtai pasimirė. Minėtas pyragas atsidūrė ant šermenų stalo, tačiau nei vienas svečias neišdrįso jo paragauti. Ši istorija taip ir būtų likusi tik tarp šios šeimos narių, jei šis pyragas nebūtų tapęs keista šeimos relikvija. Patalpintas po stikliniu gaubtu ir sandariai atskirtas nuo aplinkos jis saugomas jau 130 metų. Gaubtas buvo nuimtas šimtmečio proga ir, kaip teigė tai dariusieji, jie pajuto romo - vaisinių pyragų ingridiento - kvapą. Tiesa, dabar pyragas jau nekvepia ir yra visiškai suakmenėjęs.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip maistas gauna bilietą į tolimąją ateitį?
Dėl visiškai suprantamų priežasčių panašūs atvejai, kai maistas saugomas kelis dešimtmečius ar net šimtmečius, yra reti. Ir jei vis tik jis surandamas, tai tampa geidžiamu mokslinių tyrimų objektu ir didele sensacija žiniasklaidai, ypač jei vis dar yra tinkamas vartoti.
1952 m. Ilinojaus valstijoje iš šulinio buvo ištrauktas indas su sviestu, pragulėjusiu ten 70 metų ir vis dar visiškai tinkamu vartoti.
Išties stulbinančių radinių amžius gali siekti tūkstantmetį ar net kelis. 2004 m. Bristolio universiteto chemikai ištyrė Škotijos ir Airijos durpynuose rastų statinių, kurios buvo užkastos kelių metrų gylyje, turinį. Riebalinė masė jose buvo ne kas kita, o sviestas ir mėginių amžius siekė nuo kelių šimtmečių iki 2000 metų. Senovės škotai ir airiai, matyt, žinojo ne tik apie šalčio poveikį maisto saugojimui, bet ir apie konservuojančias durpių, o tiksliau durpių aplinkos (nes sviestas visgi buvo patalpintas į statines) savybes. Vargu ar šie airiai galėjo numatyti, kad produktas pasieks net 10-os kartos proanūkius. Tiesa, savanorių užsitepti šio sviesto ant sumuštinio neatsirado, tačiau šunys šia masę suėdė be neigiamų pasekmių.
Žinomi faktai, kuomet šunys skanaudavo net mamutieną, kuri išgulėjo amžinajame įšale kelis tūkstantmečius. Dar vienas senų laikų produktas, kartais atkeliaujantis iki mūsų laikų, yra antikinis vynas, kurį iškelia iš nuskendusių senovės laivų. Žema temperatūra jūros dugne, sąlyginiai didelis spirito kiekis, ir sandari amfora – tai graikiško vyno bilietas į tolimą ateitį.Avižų dribsniai valgomi ir po 30 metų
Išlikusio labai seno maisto tikslinių mokslinių tyrimų pradininkas prof. Oscar Pike iš Jutos (JAV) šia tema susidomėjo neatsitiktinai. Kaip žinia, šioji valstija yra Pasaulio pabaigai nuolatos besiruošiančių mormonų centras, o Solt Leik Sitis pagrįstai nešioja viso pasaulio mormonų sostinės vardą.
Na, o kas laukia apokalipsės, tai jai ruošiasi ne tik maldomis, bet ir kraudami maisto atsargas „nuodėmingam kūnui“ maitinti. Todėl mokslininkui tereikėjo paprašyti atnešti jam senai paslėptą ir netyčia atrastą maistą ir jis gavo apsčiai medžiagos tyrimams.
Ištyręs skirtingus maisto produktus, saugotus įprastomis sąlygomis, mokslininkas teigia, kad avižų dribsniai, saugoti 30 metų, bėdai užklupus yra visiškai tinkami maistui. Na, o kelis dešimtmečius saugotus grūdus sumalus į miltus ir iš pastarųjų iškepus duoną, rezultatas buvo ne ką blogesnis, nei kepant duoną iš šviežių miltų.
Kad maistas ir po 50 metų yra valgomas, gali pasakyti ir tie, kam yra tekę tarnauti tarybinėje kariuomenėje. Strateginės maisto atsargos, skirtos panaudoti karo metu, patekdavo ant kareivių stalo ne taip jau retai. Ir, kaip paaiškėjo, ne tik ant kareivių.
90-ujų pradžioje mus pasiekdavo nemažai buvusių Rytų Vokietijos strateginių atsargų, kurios buvo laikomos tam, kad būtų galima išgyventi Berlyno apgulties metu. Taigi, kelerius metus laikytos šaldytos paukštienos mes greičiausiai visi skanavome. O gal ir dabar skanaujame? Anokia paslaptis, kad šaldyti vištų ketvirčiai iki mūsų atkeliauja kartais išgulėję kelerius metus sandeliuose-šaldytuvuose.
Ar senas maistas iš tiesų nepavojingas?
1992 m., kuomet JAV aktyviai siekė sukurti Šiaurės Amerikos laisvą ekonominę erdvę, maisto atsargos tapo net politinio spaudimo priemone, skirta nesukalbamiems derybų partneriams gąsdinti. Nepasiekus susitarimo amerikiečiai pažadėjo į rinką pateikti kviečių atsargas, saugotas net nuo Kubos krizės laikų ir taip drastiškai nuleisti pasaulines kviečių kainas.
Tai ar tikrai ilgai laikomas maistas yra nepavojingas, juolab kad ir mano minėtas Oscar Pike teigia: „sausas maistas, laikomas hermetiškoje pakuotėje, tamsoje net ir kambario temperatūros sąlygomis gali dešimtmečius neprarasti savo savybių“?
Deja, mieli skaitytojai, viskas, kas parašyta aukščiau, yra įdomūs faktai. Jie nepaneigia kitų mums žinomų aplinkybių, kurios byloja, kad senas maistas yra pavojingas. Todėl prieš ragaudami senelio pamiršto ir po dešimtmečio netyčia palėpėje aptikto kumpio pagalvokite, ar šioji degustacija netaps jums paskutinė.
Vitalijus Balkus
