„Google“ pareiškimas: žmogus galėtų nugyventi ir 500 metų (0)
„Jeigu šiandien manęs paklaustumėte, ar įmanoma nugyventi iki 500 metų? Atsakymas būtų taip“, - sakė vienas iš „Google Ventures“ valdančiųjų partnerių, prezidento pozicijoje dirbantis Billas Marisas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Informacinių technologijų bendrovės „Google“ investicinis fondas „Google Ventures“ milijonus dolerių įmerkė į tokias kasdienio gyvenimo gerinimu užsiimančias bendroves, kaip „Uber“ (teikiančią į taksi panašią paslaugą, kur vairuotojai yra paprasti piliečiai) ar „Nest“ (ši bendrovė gamina išmaniuosius termostatus namams). Bet kur kas daugiau nei į šias bendroves, „Google“ investavo į mokslo tyrimus. O ypač – į tyrimus onkologijos srityje.
„Prieš 20 metų vienintelis vėžio gydymo būdas buvo organizmo nuodijimas. Tai – visai kitoks požiūris nei „Mes galime išgydyti vėžį kamieninės ląstelės atvirkštinės inžinerijos būdu“. O šiandien galų gale įmanoma investuoti į bendrovę, kuri gali iš tikrųjų išgydyti žmogų nuo vėžio“, – sakė investicijų bendrovės vadovas.
Todėl praėjusiais metais „Google Ventures“ investavo į startuolį iš Niujorko – „Flatiron Health“. Iš bendros 130 mln. dolerių investicijų sumos didžiausia dalis priklauso būtent „Google“. Šios bendrovės specializacija – analizuoti su vėžiu susijusius duomenis.
Taip pat „Google Ventures“ priklauso 4 proc. akcijų bendrovėje „Foundation Medicine“, kuri, remdamasi žmogaus genetine informacija, siekia palengvinti vėžinių ligų gydymą. Šių metų sausį didžiausia pasaulyje biotechnologijų bendrovė „Roche“ įsigijo „Foundation Medicine“ akcijų kontrolinį paketą.
„Google“ investicijų padalinys, kuriame dirba 70 žmonių ir 17 investicinių partnerių, per dvejus metus pinigų, investuotų į gyvybės mokslus, kiekį padidino trimis dešimtimis procentų. B. Marisas su kolegomis ir ateityje ketina itin daug dėmesio skirtis mokslo bei sveikatos apsaugos ateičiai.
„Esame ties mokslo ir technologijų galimybių slenksčiu“, – sakė bendrovės „DNAnexus“, į kurią taip pat investavo „Google“, medicinos vadovas Davidas Shaywitzas. Ši įmonė, naudodamasi debesų kompiuterijos galimybėmis, kuria globalų genetinės informacijos banką.
Mokslininkai ir medikai, svarstydami apie ateities galimybes, tikina, kad ateityje mokslas galės pašalinti pažeidimus, kuriuos mūsų organizmui sukėlė Saulės šviesa, rūkymas ar alkoholio perteklius. Tokios ligos, kaip Alzheimerio ar Parkinsono, bus išgydomos molekuliniame lygmenyje. Kitos verslininkų kartos fantazijoje ateities pasaulis yra keistas, begalinis ir teikiantis viltį: nors mes veikiausiai amžinai negyvensime, bet labai tikėtina, kad gyvensime gerokai ilgiau ir gerokai kokybiškiau.
Būtent šie tikslai, „Google Ventures“ manymu, ir yra esminiai. „Nenorime išsiveržti per kelis metrus į priekį. Norime laimėti žaidimą. O norint laimėti žaidimą geriau būti gyvam, nei mirusiam“, – aiškina B. Marisas.
Investicijų fondo vadovas pačius protingiausius ir vikriausius mokslų atstovus pasamdė surasti kito svarbaus gyvybės mokslų atradimo autorius. Investavimas į gyvybės mokslus – sudėtingas procesas, kuriame vien finansinės analizės ir idėjos vertinimo nepakanka, todėl „Google Ventures“ dabar dirba ir mokslininkai, kurie, remdamiesi savo žiniomis, sprendžia, kada verta investuoti į biotechnologijų startuolį.
„Po dvidešimties metų chemoterapija atrodys tokia primityvi, kad lyginsime ją su telegrafo naudojimu“, – sakė investicijų bendrovės prezidentas.