Vokietija yra Europos centre ne tik geografiškai, bet ir politiškai bei ekonomiškai. Šalis gyventojų skaičiumi Europoje nusileidžia tik Rusijai, čia gyvena daugiau, nei 81 milijonas žmonių. Vokietijos ekonomika didžiausia žemyne ir penkta pagal dydį pasaulyje.

91,5 % gyventojų yra vokiečiai, turkai – antra pagal dydį etninė grupė, World Factbook duomenimis, sudaranti 2,4% gyventojų. Didžiąją likusių 6,1 procentų dalį sudaro graikai, rusai, italai, lenkai, serbai ir kroatai, bei ispanai.

Vertybės

Vokiečiai itin vertina struktūriškumą, privatumą ir punktualumą. Vokiečiai vertina kuklumą, darbštumą, atkaklumą ir pabrėžia „laiku ateinančių traukinių“ svarbą. Pasak Passport to Trade 2.0, Salfordo universteto Mančesteryje (Anglija) rengiamo internetinio verslo etiketo vadovėlio, „vokiečiai geriausiai jaučiasi, kai gali organizuoti ir skirstyti savo pasaulį į kontroliuojamus skyrelius. Tad laikas tvarkomas kruopščiai, ir turi būti laikomasi kalendorių, tvarkaraščių ir planų.“

Vokiečiai – stoiški žmonės, siekiantys tobulumo ir tikslumo visome gyvenimo srityse. Jie nepripažįsta klaidų, netgi juokais ir retai sako komplimentus. Iš pirmo žvilgsnio toks santykis gali atrodyti nedraugiškas, bet yra stiprus bendruomeniškumo ir visuomeniškumo jausmas, bei būti jų dalimi.

Kalbos

Oficiali šalies kalba, savaime suprantama, vokiečių. Angelo State universiteto Tarptautinių studijų tyrimų centro duomenimis, daugiau nei 95 procentams gyventojų vokiečių kalba yra pagrindinė. Tarp kitų naudojamų kalbų yra serbų rytinėje Vokietijos dalyje; šiaurėje ir vakaruose – fryzų, naudojama Reino estuarijoje; ir danų, kuria daugiausia kalbama Danijos pasienyje. Dar naudojama vietinė rumunų, turkų ir kurdų kalba.

Religija

Dominuojanti religija – krikščionybė. 65 – 70 procentų gyventojų laiko save krikščioniais. CBS News duomenimis, iš jų 24 milijonai yra katalikai. 3,7 procentai gyventojų, Angelo State universiteto duomenimis, yra musulmonai, tuo tarpu 28,3 yra netikintys arba priklauso kitai religijai, nei krikščionybė ar islamas.

Vokiški valgiai ir gėrimai

Vokiečiams patinka turtinga, soti virtuvė, tačiau kiekvienas Vokietijos regionas turi savo požiūrį į tai, kas laikytina tradiciniu maistu.

Anot German Food Guide, labiausiai naudojama mėsa yra kiauliena. Schweinshaxe (troškinta kiaulės koja) ir Saumagen (kimštas kiaulienos skrandis) yra pora iš tradicinių kiaulienos patiekalų.

Bratwurst, dešros rūšis, yra artimai susijęs su vokiečių maistu. Maistui plačiai naudojami kopūstai, burokėliai ir turnepsai (pašarinės ropės), kadangi jos paplitusios šiame regione, o bulvės ir rauginti kopūstai – vokiečių virtuvės žvaigždės.

Alus yra populiariausias alkoholinis gėrimas, ir šalis garsėja kaip įvairių alaus rūšių gimtinė, – neskaitant visų kitų, čia radosi Pilsner, Weizenbier (kvietinis alus) ir Alt. Šie alūs buvo gaminami, laikantis Reinheitsgebot, kitaip, „Grynumo įstatymo“, XVI amžiaus Bavarijos įstatymo, skelbusio, kad alus gali būti raugiamas tik iš miežių, apynių ir vandens. Aludariai naudojo ore esančias mieles. Nespjauna vokiečiai ir į stipresnius gėrimus – brendį ar degtinę (schnapps).

Menai

Kultūra nėra vien tai, kaip žmonės bendrauja ir atrodo. „Kultūra taip pat reiškia intelektualinius, meninius ir kūrybinius pasiekimus,“ pažymi Cristina De Rossi, Barnet ir Southgate Londono koledžo antropologė.

Vokiečiai įnešė milžinišką indėlį į klasikinę muziką, ir garsiųjų vokiečių ar austrų kompozitorių, tokių, kaip Johannas Sebastianas Bachas, Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas von Beethovenas, Johannesas Brahmsas, Richardas Wagneris ir Gustavas Mahleris, tradicija tebegyvuoja iki šiol.

Turint galvoje tikslumo ir inžinerijos pomėgį, nekeista, kad vokiečiai turi stiprią medžio atspaudų ir graviravimo tradiciją. Taip pat ryškiai matosi visų architektūros stilių – tarp kurių romaninis, gotikinis, klasicistinis, baroko, rokoko ir renesanso – atstovavimas katedrose, pilyse ir visuomeniniuose pastatuose. Vienas gerai žinomas klasikinio vokiečių meno pavyzdys yra Brandenburgo vartai, buvę miesto vartais, o dabar simbolizuojantys Berlyno vienybę.

Verslo kultūra

Tvarkingumo troškimas liejasi ir į vokiečių verslo gyvenimą. Netikėtumai ir humoras čia nėra laukiami. Viskas kruopščiai suplanuota ir apspręsta, susitarus kokie nors pakeitimai daromi retai, rašoma German Business Culture Guide.

Vokietijoje labai gerbiami inžinieriai, ką liudija automobilių pramonės sėkmė. Dėl aukšto pagarbos lygio praktinėms žinioms, kompanijoms dažniau vadovauja technikos ekspertai, o ne teisininkai ar ekonomistai.

Darbininkai visuose lygiuose vertinami labiau pagal kompetenciją ir sumanumą, nei pagal asmeninius bruožus. Bendravimas su bendradarbiais, o ir pašaliniais neretai būna tiesmukas ir ne visada diplomatiškas.

Šventės ir atostogos

Vokiečiai švenčia daugumą tradicinių krikščioniškų švenčių, tarp kurių ir Kalėdos bei Velykos. Spalio 3 d. minima Vokietijos Suvienijimo diena žymi Rytų ir Vakarų Vokietijos susijungimą (1990 m.) ir yra vienintelė federalinė šventė.

Nors didžiausia šalies alaus šventė vadinama „Oktoberfest,“ ji prasideda kasmet rugsėjo šeštadienį ir baigiasi po 16-18 dienų, pirmąjį spalio sekmadienį. Miuncheo tinklalapyje rašoma, kad tradicija prasidėjo 1810 m., Bavarijos kronprinco Ludwigo ir princesės Therese'os von Sachsen-Hildburghausen vestuvėmis.

Komentarai (3)