JAV ir Vengrijos mokslininkai užfiksavo devynių gama žybsnių žiedą – žybsniai atkeliavo iš devynių tolimų galaktikų. Žiedo skersmuo – 5 mlrd. šviesmečių.
Gama žybsnių šaltiniai – ryškiausi visatos objektai, per keletą sekundžių išspinduliuojantys tiek energijos, kiek saulės išspinduliuoja per 10 mlrd. metų. Naujausi kosminių teleskopų Swift ir Fermi stebėjimai byloja, kad gama žybsniai energijos gauna iš juodojon bedugnėn krintančios medžiagos.
Gama žybsnių šviesumas yra kolosalus ir padeda mokslininkams nustatyti tolimų galaktikų padėtį erdvėje. Atrastas gama spindulių šaltinių žiedas ypatingas tuo, kad kiekvienas gama spindulių taškas nuo mūsų nutolęs po maždaug 7 mlrd. šviesmečių. Visi jie danguje išsidėstę 36 kampinių minučių diske, kuris yra 70 kartų didesnis už Mėnulio pilnaties diską. Skaičiavimai rodo, kad atrastasis gama spindulių šaltinių žiedas yra net 5 mlrd. šviesmečių skersmens.
Konkoly observatorijos (Vengrija) profesorius Lajosas Balazsas sako, jog tėra vienas šansas iš 20 tūkst., kad gama spindulių šaltiniai ten taip išsidėstė atsitiktinai.
Moderniausi astrofizikos modeliai numato, kad maksimalus kosminių struktūrų visatoje dydis negali viršyti 1,2 mlrd. šviesmečių. O ką tik atrastas žiedas yra beveik 5 kartus didesnis. Atrastoji struktūra taip pat prieštarauja kosmologiniam principui, pagal kurį visata, žvelgiant iš tolimiausios perspektyvos, atrodytų tolygi, vienoda.
"Jei tas žiedas iš tikrųjų yra tikra erdvinė struktūra ir mes neklystame, tada jis prieštarauja esamiems visatos sampratos modeliams, - pareiškė vienas iš tyrimo autorių L. Balazsas. – Atrasti tokią megastruktūrą visatoje – didžiulė staigmena. Mes vis dar negalime suprasti, kaip ji išvis egzistuoja."
Tyrimo rezultatai pristatomi žurnale "Monthly Notices of the Royal Astronomical Society".