Mokslininkų teigimu, pradėti darbą nuo 9 valandos ryte itin kenkia organizmui, kadangi tai tiesiogiai veikia fizinę ir emocinę žmogaus būseną. Specialistai atliko eksperimentą ir vienoje mokykloje perkėlė užsiėmimų pradžią į 10 valandą. Mokinių pažangumas išaugo 19%.

Darbo pradžia 9:00 kenkia sveikatai, rašo The Telegraph.

Daktaras Paul Kelley iš Oksfordo universiteto mano, kad jaunesnių nei 55 metų amžiaus žmonių paros ritmas neatitinka darbo dienos nuo 9 iki 17 val. Ir tai gali sukelti rimtą grėsmę darbingumui, nuotaikai ir psichinei žmogaus sveikatai.

Jo nuomone, pribrendo būtinybė perkelti darbo ir mokslo pradžios laiką.

Anksčiau Kelley dirbo vienos mokyklos direktoriumi ir perkėlęs užsiėmimų pradžios laiką nuo 8:30 į 10, pastebėjo, kad aukščiausių balų padaugėjo beveik penktadaliu (19%).

Mokslininkas lygina darbo nuo 9 iki 17 grafiką su kankinimu miego trūkumu. Taip elgiamasi su kaliniais kalėjimuose, primena jis. „Žmones prižadina ir maitina, kai jie to nenori. Jie paklusnesni, nes blogai jaučiasi“, – sako Kelley.

Visi pereina prie keturių dienų darbo savaitės

Davidas Spenceris, ekonomikos profesorius iš Leedso universiteto aiškina, kodėl keturių dienų darbo savaitė gera mintis.

Kas, jei išeiginės dienos truktų ne dvi, o tris ar netgi keturias dienas? Bet kuris nesunkiai sugalvotų kuo užpildyti šį laisvą laiką: daugiau sporto ir pramogų, bendravimo su artimaisiais ir draugais, išėjimai į miestą, kelionės į kitus miestus ir šalis. Karjeros ir asmeninio gyvenimo balanso idėjos šalininkai įsitikinę, kad tokia idėja reali.

Pasisakančiųjų už sveikesnį profesionalaus ir asmeninio gyvenimo balansą patvirtina įvairūs medicininiai tyrimai. Darboholikams daug didesnė II tipo diabeto, išeminės širdies ligos ir insulto rizika.

Sveikos darbo etikos šalininkai teigia, kad šiuolaikiniam žmogui labai trūksta sutelkiamo dėmesio perkėlimo iš darbo į asmeniškesnius gyvenimo aspektus fizinei, psichinei ir dvasinei gerovei. Dirbdami nuo 9 iki 18 penkias dienas per savaitę, darbuotojai praranda ryšį ne tik su draugais, bet ir su artimiausiais giminaičiais. Tačiau blogiausia, kad jiems nelieka nei laiko, nei energijos ramiai pamąstyti apie savo talentus ir naujus savo gebėjimų realizavimo būdus, kas galiausiai atsiliepia kasdienio darbo rezultatams.

„Biuro naudingojo veikimo koeficiento“ mažėjimo procesas vyksta ilgai, nuosekliai ir beveik nepastebimai, todėl, sveikos darbo etikos šalininkų nuomone, jo pasekmes nepakankamai įvertina daugelis šiuolaikinių darbdavių.

Sudužusios Keyneso vilty

Spenceris primena, kad darboholizmo ištakos glūdi ekonomikoje ir marketinge. Technologinis progresas padidino našumą, dėl ko, iš esmės, turėtume kasmet dirbti vis mažiau. Tačiau viską sugadino vartojimo teorija: pradedant nuo siekio madingai rengtis ir baigiant didesnio būsto noru, ji stimuliuoja šiuolaikinius žmones dirbti kuo daugiau.

Ekonomistas pataria visiems, kurie pavargo ir kuriuos lanko mintys apie uždaro rato „uždirbti – išleisti – uždirbti“ tuštybę, susipažinti su ne visai įprasta Davido Graeberio teorija apie „beprasmes profesijas“ (originale – bullshit jobs) – darbą, neturintį nė menkiausios socialinės vertės.

Graeberis primena: žymus XX a. ketvirtojo dešimtmečio ekonomistas Johnas M. Keynesas manė, kad XXI amžiuje dėl technikos progreso žmonės dirbs ne daugiau, nei 15 valandų per savaitę. Tačiau Keynesas, visų pirma, nežinojo, kad mūsų amžininkai pamiš dėl koncepcijos „vartojimas tapatu pasisekimui“, o antra, nenumanė, kad bus sukurta neįtikėtina daugybė specialybių ir profesijų, be kurių pasaulis be problemų galėtų apsieiti. Teorijos apie bullshit jobs autoriaus nuomone, „beprasmiškas darbo vietas“ sukuria valdanti klasė, siekdama išlaikyti paprastus mirtinguosius amžinai užimtus ir todėl negebančius mąstyti apie gyvenimą.

Kur siųsti reziumė

Kitos Japonijos korporacijos irgi mąsto, kaip darbuotojus pagerinti darbuotojų sveikatą, pakelti nuotaiką, nes tai reiškia didesnį produktyvumą: pavyzdžiui, prekybos kompanijoje Itochu iš viso uždrausta dirbti vakare, o darbuotojai skatinami su savo užduotimis susitvarkyti iki 15 val. (darbas pradedamas 9:00).

Tai ne tik naudinga, bet ir žalinga

Kaip rašo Spenceris, 40 valandų darbo savaitės, įspraustos į pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, idėja, aišku, įdomi, tačiau nuo idealo tolima. Žmonės per keturias dienas gal pavargti taip, kad negalės pailsėti net per tris išeigines. Ekonomisto skaičiavimais, kad ir vilkas būtų sotus ir avys sveikos, reikia mažinti darbo valandų skaičių. Profesorius įsitikinęs, kad 30 valandų per savaitę – optimalus užimtumas tiek gamybiniam procesui, tiek ir personalinei dirbančio žmogaus gerovei.

Komentarai (6)