KTU viešėjęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos (8)
Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
A. Markandya spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje surengė viešą paskaitą akademinei bendruomenei „Tvarumas ir žalioji ekonomika: senas vynas naujuose buteliuose?“ bei pakvietė į kūrybines-mokslines dirbtuves „Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtra tvariai ateities ekonomikai“. Jis taip pat skaitė paskaitą apie klimato kaitos pokyčius ir prisitaikymą prie jų KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentams.
Iškilus mokslininkas yra vienas pagrindinių 3 ir 4 Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarpvyriausybinė darbo grupė dėl klimato pokyčių, autorius. Už ketvirtąją ataskaitą jis ir gavo Nobelio taikos premiją. Šia ataskaita siekiama sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą. Ja pakloti skaičiavimų pagrindai reikalingi neutralizuoti šiai kaitai.
Kembridžo universitetas Nobelio premijos laureatą yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų.
A. Markandya yra daugelio knygų apie žaliąją ekonomiką autorius. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika.
Išskirtiniame interviu KTU profesorius pabrėžė, kad kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, kad Žemės klimatas grįžtų į priešindustrinę būklę.
Prieš 8 metus gavote Nobelio taikos premiją už savo indėlį į gamtosaugą. Jūsų darbo rezultatai pakeitė daugelio žmonių mąstymą, atkreipė jų dėmesį į gamtosaugą. Kaip nuo tada pasikeitė žmonių santykis su gamtosauga?
Šis pasikeitimas žmonijos mąstyme – lėtas, tačiau tęstinis procesas. Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių suvokia faktą, kad mūsų klimatas keičiasi. Jis tampa vis nepastovesnis – sulaukiame daug ekstremaliu reiškinių, tokių kaip potvyniai, uraganai. Be abejo, klimatas, o tuo pačiu ir pasaulis, kiekvienais metais vis labiau šiltėja.
Jei būtume savanaudžiai ir visiškai nesirūpintume savo aplinka – kokį scenarijų prognozuotumėte mums, Žemės gyventojams? Ar sulauktume apokalipsės?
Šito mes dar nežinome. Turime visą spektrą galimybių, kas galėtų nutikti. Tyrimai rodo, kad jei visai nesirūpintume gamtosauga, šio šimtmečio pabaigoje temperatūra visoje planetoje pakiltų 4 laipsniais Celsijaus.
Galite pagalvoti, kad keturiais laipsniais pakilusi temperatūra Kaune spalio mėnesį – visai neblogas dalykas, tačiau viskas nėra taip paprasta, jei kalbėtume apie visą pasaulį. Pasaulinės temperatūros pakilimas 4 laipsniais turėtų katastrofiškų padarinių visai mūsų civilizacijai.
Turint omeny, kad šie keli laipsniai – tik vienas galimas scenarijus, mūsų gali laukti ir blogesnės naujienos. Juk pasaulinė temperatūra gali pakilti dar daugiau – tai gali būti ir 8 laipsniai, ir dar daugiau.
Deja, mes šitų dalykų nežinome. Jei nesiimtume jokių veiksmų, liktume nežinomybėje to, kas mūsų laukia ateityje. O tai ir gali būti apokalipsė.
Daug kam gali pasirodyti neįtikėtina, tačiau egzistuoja tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir pasaulinio skurdo. Kitaip tariant, klimato kaita veikia ir pasaulinę ekonomiką?
Taip, be abejo, klimato atšilimas, kaita turi neabejotiną poveikį pasaulinei ekonomikai, o tuo pačiu ir skurdui. Tai mažiau jaučiama Šiaurės ar turtingesnėse šalyse, tačiau turi milžinišką poveikį besivystančiose valstybėse.
Šiuo metu JTO turime išsikėlę darnaus vystymosi tikslus. Viena šių tikslų – iki 2030 metų eliminuoti aukščiausio laipsnio skurdą visame pasaulyje. Šį tikslą gali sukompromituoti kaip tik itin žymi klimato kaita.
Kiekvienais metais girdime apie naują sukurtą gamtą tausojantį hibridinį ar elektrinį automobilį ar naują, tvarų elektros išgavimo būdą. Tačiau, ar šiandien mes tikrai dedame pakankamai daug pastangų, siekdami sustabdyti klimato atšilimą?
Mūsų pastangos tikrai neblogos, jos suteikia vilčių, tačiau privalome stengtis dar labiau. Vienas tokių sprendinių – turime tapti mažai anglies dioksido išskiriančia visuomene. Be abejo, tai reiškia, kad turime greičiau pradėti naudoti švaresnę energiją, tuo pačiu keldami jos našumą.
Yra daug daug dalykų, kuriuos galėtume atlikti, tačiau viską privalome daryti gerokai sparčiau, jei norime pasiekti savo tikslą – neleisti pakilti Žemės klimato temperatūrai daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus skalėje iki šio amžiaus pabaigos.
Vienas KTU tikslų – būti tvariu universitetu. Mes jau įgyvendiname specialią programą, tačiau nuo ko patartumėte pradėti eiliniams žmonėms, norintiems pradėti saugoti gamtą? Rūšiuoti šiukšles ar užsukti vandens čiaupą besimuiluojant duše?
Kiekvienas galime prisidėti mažindami klimato atšilimą. Kiekvienas turime taip vadinamą savo anglies dioksido biudžetą – tai toks kiekis medžiagos, kurį galime išmesti į aplinką pasaulinę temperatūrą pakeliant ne daugiau 2 laipsniais Celsijaus.
Šiandien internete yra daugybė programų, kurios nustato, koks yra taip vadinamas tavo anglies dioksido pėdsakas – dėl savo veiklos į atmosferą išmetamų dujų kiekis. Galime jį sumažinti daugybe būdų, tačiau pats svarbiausias – transportas ir jo naudojimo mažinimas arba pakeitimas alternatyviu, ekologišku automobiliu.
Antrasis pagal svarbumą rodiklis, kurį kiekvienas galime sumažinti – namų šildymas. Pasaulyje vis dar yra gausybė neefektyviai šildomų namų.
Prieš keliasdešimt metų Lietuvoje nieko nestebindavo šaltos žiemos, kai oro temperatūra siekdavo minus 25 laipsnius Celsijaus. Tuo tarpu pastarosiomis žiemomis mūsų šalyje jaučiamas tikras atšilimas. Tokių pavyzdžių visame pasaulyje galime rasti daug, tačiau nuolat atsiranda žmonių, net mokslininkų, neigiančių visuotinį atšilimą. Kaip tai paaiškintumėte?
Pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria mokslininkai, – savo darbo rezultatais nėra visuomenę nėra lengva įtikinti. Be abejo, yra žmonių, kurie klimato atšilimą neigia turėdami motyvaciją. Pavyzdžiui, jie gali atstovauti naftos gavybos verslo sektorių ir tokios teorijos joms yra parankios.
Tačiau pažvelkime į istoriją – Galilėjus sakė, kad Žemė nėra pasaulio ašis ir, kad ji sukasi aplink Saulę. Tačiau prireikė daugybės metų, kol žmonės priėmė šią teoriją. Mokslininkams prireikia daug laiko, kol įtikina visuomenę.
Šiandien esate 5 pokyčio kaitos ataskaitos grupės narys. Gal jau turite kokių nors rezultatų. Kas mūsų laukia ateityje?
Taip, rezultatus jau turime. Juos išspausdinome praėjusių metų pabaigoje. Pagrindinis mūsų uždavinys – pateikti mokslinę informaciją. Mes dirbame ne tam, kad kažką teistume – pateikiame faktus, paremtus beveik 1 tūkst. įvairių sričių mokslininkų darbu. Džiugu, kad esame girdimi pasaulio vyriausybių ir pagal mūsų informaciją priimami patys svarbiausi sprendimai.
