Mūsų Žemė besivystančioje Visatoje atsirado gana anksti. Nauja teorinė studija rodo, kad prieš 4,6 mlrd, metų, kai atsirado mūsų Saulės sistema, egzistavo vos 8 proc. planetų, kuriose potencialiai gali egzistuoti gyvybė. Taigi dar turi gimti 92 proc. potencialiai gyvenamų planetų, rašo Phys.org.

Tyrimas darytas remiantis „Hubble“ kosminio teleskopo ir planetų medžiotojo „Kepler“ duomenimis.

„Pagrindinė motyvacija darant tyrimą buvo suvokti Žemės vietą Visatos kontekste, – sakė tyrimo autorius Peteris Behroozis iš Kosminių teleskopų mokslų instituto Baltimorėje, Merilande. – Palyginus su visomis planetomis, kurios kada nors susiformuos Visatoje, Žemė atsirado dar gana anksti.“

Žiūrėdamas labai toli atgal į laiką, „Hubble“ teleskopas astronomams suteikė galimybę pažvelgti į galaktikų formavimąsi ir žvaigždžių atsiradimo istoriją.

Duomenys rodo, kad prieš 10 mlrd. metų Visatoje žvaigždės formavosi greičiausiai, bet tuo metu buvo labai mažai helio ir vandenilio. Dabar žvaigždės formuojasi daug lėčiau, tačiau yra labai daug perteklinių dujų, todėl žvaigždės galės formuotis dar labai ilgą laiką.

„Kepler“ stebėjimų duomenys rodo, kad Žemės dydžio planetų potencialiai gyvenamoje žvaigždžių zonoje – tokiu atstumu nuo žvaigždės, kur gali egzistuoti vanduo, taigi ir gyvybė, – Paukščių Tako galaktikoje gausu.

Remdamiesi tyrimu, mokslininkai skaičiuoja, kad Paukščių Tako galaktikoje gali būti milijardas Žemės dydžio planetų ir nemaža dalis jų – uolingos. Jei pridėsime dar maždaug 100 mlrd. mūsų Visatoje egzistuojančių kitų galaktikų, potencialus tokių planetų skaičius išauga daug kartų.

Taigi potencialiai gyvenamų planetų turėtų atsirasti labai daug, o paskutinė iš jų pranyks ne vėliau nei po 100 trln. metų nuo dabar.

Mokslininkai mano, kad ateities žemės gims galaktikų spiečiuose ir nykštukinėse galaktikose, kurios dar turi išdeginti visas dujas, kad galėtų gimti žvaigždės.

Komentarai (1)