Siekdama atvykėlius priimti taikiai, Europa turi iš jų reikalauti pagarbos tokioms savo vertybėms, kaip tolerancija ir lyčių lygybė

Prieš keturis mėnesius jūra į Turkijos paplūdimį išplovė trimečio Aylan Kurdi kūną, kai jis su broliu ir motina paskendo, stengdamiesi pasiekti Graikiją. Aylano fotografija tapo atvaizdu pabėgėlių, besitraukiančių nuo Sirijos pilietinio karo. Nuotrauka trumpam padėjo sutvirtinti konsensusą, kad rizikuojantys mirtimi Vidurio Rytų migrantai į Europą turėtų būti leidžiama čia prašyti prieglobsčio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad jos šalis priims prieglobsčio prašymą iš bet kurio sieną pasiekusio siro. Didžioji dalis Europos atrodė ketinanti prisijungti prie šio projekto.

Bet Europa taip ir neprisijungė. Migrantų priėmimo užduotis buvo palikta Vokietijai ir Švedijai, šiek tiek padedant Olandijai ir kelioms kitoms šalims. Vokiečių ir švedų noras priimti tiek daug pabėgėlių netrukus priblėso. Naujųjų metų išvakarių įvykiai Kölne ir kituose Vokietijos miestuose šį norą veikiausiai suvis palaidojo.

Tą naktį jaunų vyrų gaujos, kurių dauguma buvo prieglobsčio ieškotojai, apsupdavo moteris šalia Kölno stoties ir tada jas apiplėšdavo ir lytiškai priekabiaudavo. Daugiau nei 600 moterų policijai pranešė apie užpuolimus. Po Kölno, daugeliui europiečių, galvojant apie pabėgėlius, prieš akis iškyla nebe persekiojamos šeimos ar nuskendę kūdikiai. Vietoje to jie įsivaizduoja siautėjančius jaunus vyrus, pritvinkusius Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje klestinčiu seksizmu.

Seksas ir citadelė

Tokios baimės, nors ir perdėtos, nėra absurdiškos, ir jų nenumaldys faktas, kad dauguma identifikuotų įtariamų Kölno užpuolikų yra iš Maroko ar Alžyro, o ne sirai. Yra didelė kultūrinė atskirtis tarp turtingos, liberalios, pasaulietiškos Europos ir kai kurių šalių, iš kurių atvyksta dabartiniai migrantai. Dėl suprantamų priežasčių, dabar apklausų Sirijoje atlikti neįmanoma, bet 2013 metų Pew atlikta pasaulio musulmonų apklausa parodė nedviprasmiškus rezultatus. Daugiau nei 90% tunisiečių ir marokiečių įsitikinę, kad žmona visada turi paklusti savo vyrui. Tik 14% Irako musulmonų ir 22% jordaniečių mano, kad moterims turėtų būti leidžiama inicijuoti skyrybas. Ir nors arabų visuomenės lytinius nusikaltimus itin smerkia, tarkime, Egipte viešose vietose be palydos atviresne apranga vaikštanti moteris gali tikėtis sulaukti vyrų priekabių.

Migrantai nėra labiau linkę nusikalsti nei vietiniai. Tačiau būtų kvaila apsimesti, kad nėra įtampos tarp kai kurių atvykėlių ir jų prieglobsčio teikėjų. Europietės brangina savo teisę vilkėti ką tinkamos, eiti kur nori ir mylėtis ar nesimylėti su kuo nuspręs pačios. Niekam nevalia varžyti šių jų laisvių.

Tačiau tai nereiškia, kad Vokietija klydo, pasiūlydama prieglobstį Sirijos pabėgėliams. Nuo tada, kai Aylanas buvo išplautas į paplūdimį, moralinis imperatyvas nepakito. Pusė Sirijos miestų sugriauta, šimtai tūkstančių žuvo ir dešimtys tūkstančių badauja apsuptuose miestuose. Į Graikiją kiekvieną savaitę atvyksta tūkstančiai pabėgėlių. Norintys nuo jų atsiriboti, turi paaiškinti, kur jiems reikėtų dėtis.

Užuot pasinėrusi į moralinę paniką, Europa turi išsiaiškinti, kaip jai susitvarkyti su pabėgėlių srautu ir padėti jiems asimiliuotis. Pradžiai visa neblogai būtų pareikalauti laikytis įstatymų. Policijai Kölne aiškiausiai nepavyko susitvarkyti su užpuolikais. Gal jie pakankami greitai nesumojo, kas čia vyksta, ar bijojo būti apkaltinti rasizmu. O gal tai buvo paprasčiausias nekompetentingumas. Moterys daug metų skundžiasi, kad Vokietijos policija lėtai stabdo seksualinius užpuolimus girtose Müncheno Oktoberfesto miniose.

Kad ir kokia šios nesėkmės priežastis, ją reikia ištaisyti. Saugumo kameros padėtų lengviau nuteisti besislapstančiuosius minioje, – vokiečiai turėtų įveikti savo pasidygėjimą tokiu sekimu. Policija pasimokys iš savo klaidų ir išmoks užkirsti kelią tokiems incidentams. Įstatymų nepaisantys prieglobsčio prašytojai turėtų atsidurti kalėjime ar būti deportuojami. Niekas neturėtų būti siunčiamas atgal į Siriją, bet p. Merkel teisi, sakydama, kad Marokas ir Alžyras yra pakankamai saugios šalys.

Darbas ir šeima

Naujųjų atvykėlių asimiliavimo Europa galėtų pasimokyti iš Amerikos, kuri šio klausimu tvarkosi geriau. Nėra „kultūriškai imperialistiška” mokyti migrantus, kad jie privalo gerbti ir įstatymus ir tokias vietines normas, kaip, tarkime, tolerancija ir lyčių lygybė. Itin svarbu, kad jie galėtų kuo lengviau pradėti dirbti. Tai tikslinga tiek ekonominiu atžvilgiu – jauni užsieniečiai darbininkai užsidirba ne vien sau ir gali padėti spręsti senėjančios Europos problemas, – tiek ir kultūriškai: dirbantys imigrantai daug greičiau asimiliuojasi už priverstus sėdėti getuose. Ilgainiui dauguma migrantų vaikų perims pagrindines Europos vertybes, bet svarbi ir trumpalaikė perspektyva.

Neproporcingai didelė dalis migrantų, keliaujančių Europon pavojingiausiais keliais, pavyzdžiui, plaukiančių per Viduržemio jūrą palaikėmis valtelėmis, yra jauni vyrai. Bendrai paėmus, jų įtaka Europos lyčių santykiui nedidelė, bet kai kuriose vietose ir amžiaus grupėse jie gali iškreipti padėtį. Tai problema — vietovėse, kuriose daugiau vienišų jaunų vaikinų, nei merginų, didesnis smurto pavojus, ypač ten, kur tie vyrai neturi darbo. Todėl neprotinga drausti pabėgėliams atsigabenti savo sutuoktinius ir kitus šeimos narius, kaip kad dabar dar Danijos valdžia.

Pabėgėlių priėmimo procesas nebus nei spartus, nei lengvas, bet taip elgtis pritinka ir galiausiai tai išeis į naudą pačiai Europai. Idealiu atveju, visos Europos šalys turėtų atlikti savo dalį. Skandalinga, kad tiek nedaug sutiko priimti kiek daugiau sirų, ir kad Europos šalių vyriausybės iki šiol nesutarė sukurti pasienio agentūros išorinių ES sienų priežiūrai. Netgi Vokietijoje kyla grėsmė kad p. Merkel bus priversta atsisakyti savo užuojautos politikos. Jeigu ji nori ją išgelbėti, ji privalo vėl imtis vadovavimo, ir parodyti, kaip Vokietijoje gali veikti Willkommenskultur – kaip ir patys atvykėliai turi priimti esmines Europos vertybes.

http://www.economist.com

Komentarai (56)