Vilniečių šeima įsitikinusi, kad jų vaikas vos neužduso dėl organizmo reakcijos į tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) skiepą. Tėvai kelia klausimą, ar patys medikai turi pakankamai informacijos apie nepageidaujamas skiepų reakcijas bei kiek tiksli skelbiama statistika.

Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis aiškina, kad vakcinos saugios ir veiksmingos, tačiau retais atvejais pasitaiko stipresnių organizmo reakcijų. V. Usonis sutinka, kad šeimos apie skiepus galbūt negauna pakankamai informacijos.

Lietuvoje kasmet atliekama apie 800 tūkst. skiepų dūrių. Praėjusiais metais šalyje užregistruotos 65 nepageidaujamos reakcijos į vakciną.

Vaikas mėlo ir duso

„Patikėkit manimi – matyti, kaip vaikas dūsta, yra baisu. Ranka nekyla skiepyti, kai žinai, kad gali pasikartoti, kas buvo“, – pasakojo vilnietis Kęstutis Dapkevičius.

Jis iki šiol su siaubu prisimena akimirkas, kurias teko išgyventi: 14 mėnesių sūnus vos neužduso. Nors medikams nepavyko išsiaiškinti, kas sukėlė tokią organizmo reakciją, vyras įsitikinęs: tai buvo reakciją į MMR skiepą (nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės).

K. Dapkevičius pabrėžia nesantis prieš skiepus, tačiau kelia klausimą, ar patys medikai turi pakankamai informacijos apie skiepus bei pašalines jų reakcijas.

K. Dapkevičius sūnų paskiepijo sausio 26 d. Problemų kilo vasario 5 d.

„Žmona parašė, kad vaikui pakilo temperatūra iki 38 laipsnių ir paprašė nupirkti paracetamolio žvakučių. Jų nupirkau, vaikas pasirodė pablyškęs ir šiek tiek karščiuojantis, tačiau laimingas bėgiojo. Žmona pamaitino, jis gulėjo lovoje ir pastebėjome, kad nejuda, tik dairosi į šalis, o šiaip būdavo labai aktyvus. Termometras rodė 38,5 karščio, įdėjome paracetamolio žvakutę, vėliau pasirodė, kad vaikas ėmė springti, nekvėpuoti“, – prisimena pašnekovas.

Tėvai nedelsiant iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol po 10 minučių atvyko medikai, vaikas pradėjo mėlynuoti, atvykę gydytojai vaikui iškart uždėjo deguonies kaukę, drėgnais rankšluosčiais mažino kūno temperatūrą. Per 10 minučių vaikas kažkiek atsigavo, medikai bandė kviesti reanimobilį, tačiau aplinkui jo nebuvo, tad vaiką išvežė su paprasta greitąja.

„Žmona pasakojo, kad pakeliui į ligoninę prasidėjo tas pats – ėmė trikti kvėpavimas, vaikas ėmė gargaliuoti. Vaikas nuvežtas į reanimaciją, ten suleido vaistų nuo traukulių, jis per valandą atsigavo, tą patį vakarą iš reanimacijos perkeltas į bendrą palatą, kur praleido 4 dienas“, – kalbėjo vyras.

Medikai nenustatė nei gripo, nei kitos ligos, esą netgi bandė išleisti be diagnozės. Tada K. Dapkevičius ėmė klausinėti, ar tai negali būti nuo skiepo – tokią šalutinę reakciją buvo skaitęs vakcinos informaciniame lapelyje. „Medikai sutiko įrašyti, kad tokią reakciją galimai sukėlė skiepas, atsirado įrašas: „Kadangi buvo skiepytas MMR vakcina, negalima atmesti pašalinės reakcijos į skiepą“, – sako K. Dapkevičius. Tolimesnių skiepų klausimais rekomenduota konsultuotis pas vaikų gydytoją, konsultuojančią skiepų klausimais. Medikai vaikui nustatė kvėpavimo takų infekciją. Tėvo tvirtinimu, būtent tai skiepų lapelyje įrašyta kaip šalutinis poveikis.

Tai, kad organizmo reakcija ir skiepas negali būti sutapimas, K. Dapkevičius mano ir dėl bėrimų: kai vaikas papuolė į reanimaciją, buvo išbertas, tai užregistruota ligos istorijoje. Vaiką pakartotinai išbėrė ketvirtą dieną po priepuolio, prieš išrašant namo. Bėrimai taip pat minimi vakcinos informaciniame lapelyje.

Negalavimų nesieja su skiepais?

Pasidalinęs savo istorija feisbuke, K. Dapkevičius sulaukė panašių patirčių – atsiliepė ir daugiau tėvų, liudijančių, kad sulaukė nepageidaujamos skiepų reakcijos, tačiau medikai to nesiejo su skiepais, įtarė, kad vaikai galėjo kažkuo užsikrėsti poliklinikoje, kur daug sergančiųjų.

„Perskaičius laisvai internete prieinamą informacinį lapelį man bent jau paaiškėjo, kad realiai šalutinių vakcinos poveikių yra pakankamai daug. Tuo metu domėjausi Lietuvos statistika – praėjusiais metais nuo šios vakcinos registruotas tik vienas šalutinis poveikis – encefalomielitas – smegenų ir smegenų dangalų uždegimas“, – kalbėjo vilnietis.

Beje, tai K. Dapkevičiaus sūnui buvo pirmi skiepai – iki šiol vaiko skiepijimą šeima norėjo kuo labiau atitolinti.

Šeima nežino, kaip elgtis toliau – kol kas bent jau nežada sūnaus skiepyti pagal nustatytą skiepų grafiką ir ne nuo visų ligų. Juoba, sako K. Dapkevičius, penkiavalentės vakcinos šalutinis poveikis – karščiavimas iki 39 laipsnių – tėvas primena, kad vaikas duso ir traukulius kentė esant 38 laipsniams karščio.

„Gydytojai nesuteikia kokybiškos ir visapusiškos informacijos apie skiepus prieš tėvams padedant parašą laukelyje „sutinku skiepyti“. Mes, nors ir klausėme, negavome informacijos apie vakcinos galimus šalutinius poveikius, kuriuos patyrė mūsų sūnus. Gydytoja negalėjo atsakyti į mūsų klausimus apie skiepus“, – kalbėjo vilnietis.

V. Usonis: šeima turėtų tam būti pasiruošusi

Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius V. Usonis aiškina, kad skiepai, kaip ir kiekvienas vaistas, turi savo anotacijas. Jose viskas išvardinta. Taip pat informacijos lietuvių kalba galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje vvkt.lt bei Europos Sąjungos (ES) Vaistų agentūros tinklalapyje ema.europa.eu. Čia galima rasti visus oficialius dokumentus apie visas vaistines medžiagas, įskaitant skiepus.

„Galbūt šeimos negauna tiek informacijos, kiek norėtų ir turėtų gauti. Tai kita problema“, – sakė V. Usonis, pripažinęs, kad minėtą informaciją ne profesionalams perskaityti sunku.

Pasak profesoriaus, pirmaisiais nepriklausomybės metais atrodė, kad šaliai svarbu gauti modernias vakcinas ir viskas bus gerai. Dabar turime modernias vakcinas, tokias pat kaip kitose ES šalyse, tačiau informacinis darbas gerokai atsilikęs – informacijos trūksta tiek visuomenei, tiek pirminės grandies gydytojams.

Komentarai (3)