Pavasarėjanti gamta, šylantys orai vis dažniau mus išvilioja iš namų. Pasisotinę žiemos tamsumo ir šalčio stengiamės kuo anksčiau pradėti Lietuvoje trumpą šiltąjį sezoną – keliauti, sportuoti gryname ore, rengti iškylas su šeima ar draugais.

Bet yra nemažai žmonių, kuriuos nuo tokių žygių pristabdo jau bundančių erkių baimė. Centro poliklinikos gydytojos imunoprofilaktikai Lilijanos Drevinskienės teigimu, Europoje nuo 0,1 iki 4 proc. erkių yra užsikrėtusios encefalito virusu.

Įsisiurbus tokiai erkei, žmogus gali susirgti erkiniu encefalitu – galvos ir nugaros smegenų liga. Miršta 1-4 proc. susirgusiųjų. Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nustatomi net 30–40 proc. žmonių, persirgusių šia liga žmonių. Kai kurie iš jų tampa neįgalūs, kitiems smarkiai sumažėja darbingumas, nes silpnėja atmintis, raumenys, regėjimas, pasireiškia galvos skausmai, miego sutrikimai, psichikos pakitimai ir kt.

Geriausia apsauga – skiepai

„Erkinis encefalitas – sunki liga, kuriai gydyti vaistų, veikiančių virusą, nėra. Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos – skiepai. Jie apsaugo nuo erkinio encefalito iki 98 procentų. Skiepytis reikia trimis etapais ir vakcina yra mokama, bet tai daug kartų pigiau negu gydytis ligą, o pasiskiepijus baimė užsikrėsti nebestabdo nuo išvykų į gamtą.

Erkinio encefalito endeminė zona yra visa Lietuva, ir erkė įsisiurbti gali ne tik miške ar parke, bet ir miesto skvere, tiesiog vaikščiojant žole“, – tikina Centro poliklinikos gydytoja.

Aktyvus erkių gyvavimo laikotarpis yra nuo balandžio iki gruodžio mėnesio. Lietuva yra aukšto sergamumo erkiniu encefalitu zona. 2015 metais šalyje erkiniu encefalitu susirgo 336 žmonės, Vilniaus apskrityje – 81. Didžiausias ligos paplitimas yra centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje.

Gydytoja džiaugiasi, kad pastaraisiais metais sergamumas šiek tiek mažėja. Tai rodo, kad besiskiepijančiųjų šalyje daugėja, bet jų dalis dar nesiekia net penktadalio gyventojų. Tačiau vakcinos nuo kitos erkių platinamos Laimo ligos nėra, o sergamumas šia liga mūsų šalyje didesnis, nei erkiniu encefalitu.

Per pastaruosius 5 metus, iš 100 tūkst. gyventojų Laimo liga sirgo 74-87. Kadangi skiepų nuo šios ligos nėra, labai svarbu saugotis erkių įkandimų, naudoti repelentus, rengtis tinkamais drabužiais.

Skiepytis dar ne vėlu

„Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus ir dabar dar tikrai nevėlu. Pagal įprastinę skiepų schemą po pirmos dozės, antroji leidžiama praėjus 1-3 mėnesiams, trečioji – praėjus 9-12 mėnesių po antros. Pirma palaikomoji dozė skiriama po 3 metų, kitos – kas 3-5 metai, atsižvelgiant į amžių“, – vakcinacijos eigą aiškina gydytoja L. Drevinskienė.

Erkinio encefalito grėsmes dažniausiai prisimename pavasarį. Bet kartais pamirštame, kad skiepytis reikia ir vaikams, ir suaugusiems. Ir ne tik nuo erkinio encefalito, reguliariai skiepytis reikia ir nuo kitų ligų: difterijos/stabligės, kokliušo, žmogaus papilomos viruso infekcijos, hepatito B, tymų, epideminio parotito, raudonukės, vėjaraupių, sezoninio gripo. Skiepytis rekomenduojama kas 5-10 metų, o nuo gripo – kasmet.

Apsauga mamai ir kūdikiui

Skiepytis ypatingai svarbu planuojančioms nėštumą moterims. Skiepai suteiks imunitetą ir mamai, ir būsimam kūdikiui. Jis bus apsaugotas ir pirmuosius pusę savo gyvenimo metų, kai kūdikių dar negalima skiepyti.

Būsimoms nėščiosioms rekomenduojama skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, gripo (galima skiepytis ir viso nėštumo metu), difterijos, raudonukės, stabligės, epideminio parotito, vėjaraupių.

Į atskirą grupę galima išskirti skiepus keliautojams. Liga, matyt, nemaloniausias dalykas, kuris gali atsitikti svetimoje šalyje. Likus 4-6 savaitėms iki išvykimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris sudarys individualų skiepijimo planą. Jame bus nurodyta, kokių skiepų jums reikia, atsižvelgiant į kelionės trukmę, jūsų amžių ir šalį, į kurią keliausite.

Jei žmogus praeityje yra sunkiai sirgęs kokia nors užkrečiama liga, gali prireikti atlikti tyrimų ar konsultuotis su infekcinių ligų gydytoju. Tam, kad būtų užtikrinta saugi vakcinacija, prieš kiekvieną skiepą pacientas turi būti apklausiamas, įvertinama jo fizinė sveikatą. Tik, kai gydytojas įsitikina, kad žmogus yra sveikas ir neserga jokia ūmia liga, jis gali būti paskiepytas. Vakcinuojamas pacientas turi būti po to, kai gydytojas įvertino jo sveikatos būklę.

Skiepijimai, atliekami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, yra apmokami iš valstybės biudžeto lėšų. Suaugusiųjų imunoprofilaktikos išlaidos apmokamos valstybės, savivaldybės, darbdavių ar pačių gyventojų lėšomis.

Komentarai (1)