Rusai planuoja Mėnulyje apgyvendinti 12 žmonių ()
Pasirodo, pagrindinis „Roskosmos“ mokslinis institutas „Tsniimash“ tęsia Mėnulio bazės projektą, pradėtą dar 1970-aisiais. Instituto atstovė spaudai Olga Žarova leidiniui „Izvestija“ patvirtino, kad, nepaisant nubraukto biudžeto, ilgalaikės bazės Mėnulyje kūrimo darbai vyksta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Instituto konstruktoriai dar 1974–1976 m. sukūrė Mėnulio ekspedicinį kompleksą „Zvezda“ („Žvaigždė“) ilgalaikiams Žemės palydovo paviršiaus tyrimams. Tuo metu parengęs mokslinį-techninį projektų vertinimą biuras dabar tęsia darbus.
Ir nors Mėnulio programai šiuo metu Rusija pinigų tiesiog neskiria, bazė Mėnulyje lieka strateginiu šalies kosmonautikos tikslu 2030 metais. Ir jau aiškūs kai kurie būsimos bazės parametrai.
„Pirminiame bazės įrengimo etape jos ekipažo narių skaičius bus 2–4 žmonės. O vėliau nuolat gyvenantį Mėnulyje ekipažą galės sudaryti 10–12 žmonių komanda. Jei 4 žmonės bazėje įsikurs 30 dienų, minimali hermetinė gyvenamoji erdvė turės būti 20 kv. m. Kad ekipažas galėtų efektyviai dirbti, bazė turi būti įkurta Mėnulio paviršiuje. Po žemėmis įkurti galima nebent slėptuves nuo radiacijos, energijos generatorius ir kitas aptarnaujančias erdves“, – pasakojo Olga Žarova.
Tiesa, kol kas neaišku, kuriame Mėnulio taške rusai nori tą bazę įkurdinti.
„Vienos nuomonės dar neturime. Nors daugelis siūlo bazę įkurti netoli pietinio Mėnulio ašigalio, pirmiausia reikia parinkti saugią vietą, kur galėtų tūpti pilotuojami ir krovininiai laivai. O statybas reikės pradėti nuo gyvenamojo ir energetinio modulių“, – pasakojo atstovė spaudai.
Ji teigė, kad kai kurių būsimų mechanizmų ir modulių eskizai jau visiškai parengti, tačiau kol kas nėra planų gaminti bandomuosius veikiančius modelius.
Žodžiu, į Mėnulį norisi, bet piniginė tuštutėlė.
Pinigai keliaus ne į Mėnulį
Žinia apie instituto vis dar rengiamą Mėnulio bazės projektą labiausiai stebina būtent dėl to, kad 2015 m. gruodį buvo pranešta, jog iš Federalinės kosminės programos 2016–2025 m. buvo išbraukti visi projektai, susiję su žmogaus skrydžiu į Mėnulį. Tarp jų tokios ambicingos projekto dalys, kaip Mėnulio pakilimo-nusileidimo modulis ir stotis Mėnulio orbitoje, Mėnulio greideris ir ekskavatorius, Mėnulio skafandras ir ta pati bazė.
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas buvo priverstas pripažinti, kad esamas biudžetas ir kosminės ambicijos – nesuderinami. Taigi, iki 2025 m. Rusija vykdys Vladimiro Putino kosminę programą, kur prioritetas atiduotas automatiniams kosminiams kompleksams – rusiškai navigacijos sistemai GLONASS, ryšių palydovams, nuotolinio Žemės zondavimo palydovams ir mokslinėms stotims.
Jei netikėtume Rusijos taikos troškimu, galėtume sakyti – viskam, kas pritaikoma karui. Tad kodėl mokslininkai ir konstruktoriai tęsia Mėnulio bazės, kurios tikrai neprireiks dar 10 metų, kūrimą?
„Kad mokslinio darbuotojo galva būtų užimta kūryba, reikia projektuoti. Ir projektuoti Mėnulio bazę konstruktoriams kur kas naudingesnis užsiėmimas negu šimtąjį kartą modernizuoti kosminį laivą „Sojuz“. Tokie projektai padeda pritraukti jaunimą, domina visuomenę“, – sakė Rusijos kosmonautikos akademijos narys-korespondentas Andrejus Joninas.
Aha, dabar supratome. Kol Rusija neturi už ką Mėnulyje apgyvendinti kosmonautų, ji Mėnulio projektuose apgyvendina konstruktorius bei mokslininkus. O už ką juos? Už sugebėjimus, žinoma...
