Spėlionių dėl tunelių statybų būta daug. Taip pat manyta, kad visos požeminės struktūros turėjo tapti fiurerio Adolfo Hitlerio rezidencijos dalimi. O kai kurie įsitikinę, kad pagrindinis „Riese“ tikslas – požeminio fabrikų tinklo sukūrimas.

Pasibaigus karui „Riese“ tunelių kompleksą visi pamiršo. Niekas nežinojo, kur yra įėjimas į jį, kiek jis tęsiasi ar kiek giliai iškastas. Tiesa, kai kurie objektai vis dėlto liudijo, kad toje vietoje vyko statybos – apleistos statybvietės, geležinkelio bėgiai, sugriuvę bunkeriai.

Tačiau atsakyti į klausimą, kaip patekti į tunelį ir kas jame yra, negalėjo niekas. Vienintelė išeitis buvo aklai ieškoti ir tikėtis, kad pasiseks. Sunkumų kėlė ir tai, kad tunelis yra ne vienas – jų daug ir jie painūs.

Kaskart aptikus galimą tunelio vietą sužimba vis nauja viltis, tačiau tikimybė, kad tai būtent tas – auksinį traukinį slepiantis – tunelis, yra nedidelė.

Ilgos lobių paieškos

Paslėpto auksinio nacių traukinio ieškota ilgai. Mokslininkai, istorikai ir lobių ieškotojai karštai ginčijosi dėl galimos traukinio vietos ir dėl to, ar jis apskritai egzistuoja. A.Richteris ir P.Koperas praėjusiais metais pranešė aptikę įrodymų, kad šis traukinys yra palaidotas tunelyje netoli Valbžycho.

Lobių apžavėti vyrai netgi paskatino Lenkijos valdžią įsitraukti į traukinio paieškas, o į Silezijos regioną patraukė nuotykių ieškotojai iš visos Europos. Tačiau mokslininkai nuo pat pradžių įspėjo, kad pastangos gali būti bevaisės.

Geologijos ekspertai iš Krokuvos universiteto, patikrinę minėtą vietą, pranešė, kad jokio traukinio ten nėra – tai pakartojo ne vienas ekspertas. Profesorius Januszas Madejus iš Krokuvos kasybos akademijos nurodė, kad toje vietoje atlikto geologinio tyrimo metu nebuvo rasta jokių įrodymų, liudijančių apie esamą traukinį. Tačiau lobių ieškotojų vilčių sudaužyti nepavyko.

Beje, auksinio traukinio legenda sužavėjo ir Lenkijos politikus. Šalies kultūros ministro pavaduotojas Piotras Zuchowskis teigė, kad į žemę įsiskverbiančiu radaru darytos nuotraukos „įtikino jį 99 proc., kad vokiečių kariuomenės traukinys buvo užkastas netoli Valbžycho“. P.Zuchowskis įrodinėjo, kad atlikus tyrimus buvo gauta traukinio nuotrauka.

Ji padaryta specialia įranga: radaru, kuriuo galima skenuoti objektus, esančius po žeme. Pasak politiko, remiantis nuotraukomis, sąstatas yra 100 metrų po žeme. Užfiksuotuose vaizduose neva matyti, kad traukinys – šarvuotas. Tai pakurstė mintį, kad juo buvo gabenamas tikrai itin vertingas krovinys.

„Veikiausiai tai įvairi karinė įranga, tačiau negalima atmesti galimybės, kad po žeme paslėptos ir brangenybės, meno dirbiniai ar archyviniai dokumentai. Spėjama, kad po mūsų kojomis gali būti paslėpta 300 tonų aukso“, – sakė P.Zuchowskis.

Auksinio nacių traukinio legenda taip apsuko galvas lenkams, kad jie netgi tvirtino, kad tai pasaulinės reikšmės radinys, prilygstantis legendinio laivo „Titanikas“ atradimui. Bet kol kas sensacija neįvyko.

Lobių radybos rūpi ne tik lenkams

Pasklidus žiniai apie nacių traukinyje galbūt paslėptus lobius, norinčiųjų juos susižerti netrūksta. Lenkijos kultūros ministerijos vyriausiasis paveldo puoselėtojas Piotras Zuchowskis tikino, kad tuo atveju, jei traukinys bus rastas, jis priklausys valstybei. Tiesa, traukinio radėjui žadama 10 proc. ten rastų brangenybių vertės.

Vadinamojo auksinio traukinio lobiai sudomino ir Rusiją. Maskva tvirtino, kad jei jame būtų rastas lobis, jo dalimi šaliai būtų tinkamai kompensuota už praradimus, kuriuos patyrė karo metu.

Rusai įsitikinę, kad jų atstovai, be jokių abejonių, turėtų dalyvauti bandant nustatyti daiktų, kurie būtų rasti traukinyje, vertę. Esą Lenkija privalo į procesą įtraukti tarptautinius ekspertus. Jei nuosavybė buvo paimta iš teritorijos, kuri priklausė buvusiai SSRS, krovinys, atsižvelgiant į tarptautinę teisę, Maskvos teigimu, turi būti perduotas Rusijai.

Pasaulio žydų kongresas taip pat pretenduoja į traukinyje esančius daiktus, kurie galėjo būti konfiskuoti nacių pareigūnų. Esą jei kurie nors iš tų daiktų buvo konfiskuoti iš žydų prieš juos nužudant ar išsiunčiant į stovyklas, reikia imtis visų priemonių, kad jie būtų grąžinti teisėtiems savininkams ar jų paveldėtojams.

Tuo atveju, jei nebus rasti likę gyvi savininkai ar jų paveldėtojai, auksas ir bet kokia kita nuosavybė, kuri priklausė žydų šeimoms ar įmonėms, turėtų būti dalijami holokaustą išgyvenusiems Lenkijos žydams.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Ana Daukševič

Komentarai (3)