Kaip kraunami milijardai iš o̶r̶o̶ geriamojo vandens: išprotėjo pramonė ar pirkėjai? (3)
Vanduo krinta iš dangaus, sunkiasi iš žemės ir teka iš čiaupo. Tas pats vanduo, atrodantis toks paprastas ir savaime suprantamas dalykas, kai kam krauna milijardus dolerių, rašo „Bloomberg“. Ir panašu, kad geriamojo vandens industrija išprotėjo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekologišų prekių parduotuvės „Planet Organic“ lankytojai visi panašūs: vyrai su šortais bei laisvais marškinėliais, moterys – juodomis tamprėmis bei sportinėmis liemenėlėmis. Jie apžiūri lentynas ir čiumpa keisčiausius dalykus – kiaušinių proteino batonėlius, „organinį energijos eliksyrą“ ir, žinoma, vandenį.
Anksčiau stebino švarus vanduo
Parduotuvėje – daugiau nei 20 rūšių skirtingais pavadinimais parduodamo geriamojo vandens. O ką bekalbėti apie pasiūlą rinkoje. Šiuo metu pasaulyje geriamojo vandens industrija išgyvena keistą pakilimą.
Panašu, kad kiekvieną savaitę rinkoje sėkmingai įsitvirtina vis naujas produktas. Tai kapitalizmas pačia tikriausia savo forma – paimti laisvai prieinamus išteklius, aplipdyti juos vis kitomis etiketėmis ir parduoti kaip kažką naujo, kažką, kas galėtų transformuoti pirkėjų kūną, mintis ir sielas.
Vanduo nebėra tiesiog vanduo, tai žodis, prie kurio gali būti prijungti patys įvairiausi apibūdinimai. Ir tai veikia! Per paskutinius dešimtmečius geriamasis vanduo buteliukuose tapo sparčiausiai augančia gėrimų rinka.
2013 m. bendra rinkos vertė siekė 157 milijardus dolerių, o 2020 metais planuojama, kad šis skaičius išaugs iki 280 milijardų. Vandens pardavimai šiandien 100 kartų didesni nei devintame dešimtmetyje. Vandens – skysčio, kurio išsivysčiusiose šalyse galima nemokamai gauti tiesiog atsisukus kraną. Kas atsitiko?
Vanduo tapo mada
Kaip daugeliui laisvai prieinami ištekliai, vanduo visuomet buvo siejamas su keista komercine verte. Vienuoliai nuo seno piligrimams gamino specialius vandens buteliukus – kelionės įrodymus (puikus reklamos viduramžiais pavyzdys), turtingi europiečiai keliaudavo į miestelius ir ragaudavo vandens, gydančio nuo vienų ar kitų ligų. 1914 m. pasirodė pirmoji geriamojo vandens reklama.
Vis dėlto, dvidešimtojo amžiaus pradžioje vandens revoliucija vos nenužudė šio verslo. Pradėtas chloruoti geriamasis vanduo ir 1908 metais Džersis tapo pirmuoju JAV miestu, kuriame visas viešasis vanduo buvo išvalytas. Dėl to geriamojo vandens butelių industrija praktiškai žlugo. Anksčiau švarus vanduo buvo būtinybė ir prabanga, o dabar jis tapo visiems nemokamai prieinamu. Kam tuomet išlaidauti dalykui, kurio jau galima rasti kiekviename name?
Atsakymas į šį klausimą atsirado 1977 metais – kartu su ko gero vienu iš įsimintiniausių televizijos reklamos šūkių.
„Giliai po Pietų Prancūzijos laukais, proceso, susiformavusio prieš milijonus metų metu, pati gamta ledo šaltumo vandeniui suteikia gyvenimą – „Perrier“, – skelbiama reklamoje. Ši kampanija turėjo milžinišką pasisekimą – „Perrier“ pardavimai per kelis metus nuo 2,5 milijono išaugo iki 75 milijonų. Ši sėkmė sutapo su aerobikos mada Amerikoje – tapo madinga ne tik sportuoti, bet ir atrodyti „sportišku“.
1985 metais „Time“ žurnalas rašė: „Vandens siurbčiojimas pakeitė vyno siurbčiojimą. Žmonės susitinka ir geria vandenį“. Netrukus ėmė sklisti gandai, kad Madonna maudosi vonioje, į kurią pripilta geriamojo vandens iš butelių, o Jackas Nicholsonas tapo naujo natūralaus mineralinio vandens prekės ženklo veidu. Geriamojo vandens linijas paleido net tokie vaisvandenių gamintojai, kaip „Pepsi“, „Coca-Cola“ ir „Nestle“.
Stebuklingos galios
Vandens renesansas nebuvo susijęs tik su mada. Vanduo buteliuose gali būti reklamuojami taip, kaip jokie kiti žemės ištekliai. Nors vieno vandens buteliuko kaina dažnai kainuoja tiek, kiek tūkstantis galonų vandens iš krano, kai kurie vandens gamintojai teigia, kad jų vanduo atkeliauja iš gręžinių žemėje, taigi žmonės moka už gamtą, už fantaziją, kaip ledinis vanduo srūva akmenimis. Nepaisant to, dauguma tokio vandens – tiesiog paprastas vanduo iš krano, apvilktas prabangia etikete. 2004 metais „Coca-cola“ pradėjo prekiauti vandeniu „Dasani“.
Po penkių savaičių 500 tūkst. butelių, paleistų į apyvartą, buvo grąžinti, nes kilo skandalas – paaiškėjo, kad kompanija naudoja paprastą vandenį iš krano, pridėdama šiek tiek mineralinių druskų. Po 10 metų „Coca-cola“ pristatė naują savo vandenį – „Vita Coco“. Tai buvo pirmas iš „naujųjų vandenų“ – kokosų vanduo, kurio rinka Anglijoje šiuo metu verta 100 milijonų svarų.
Vandens industrija sulaukė ir dar vienos malonios staigmenos – Anglijoje buvo apmokestinti daug cukraus turintys gaivieji gėrimai. Vandens rinka tuo tarpu – tik augo. Naujausias „Coca-Cola“ išradimas – „Glaceau Smartwater“ („Išmanusis vanduo“). Vanduo, gaunamas iš gręžinio Morpethe, yra distiliuojamas, o paskui papildomas elektrolitais. Trumpai tariant – vanduo yra išgarinamas, o paskui vėl surenkamas, bet „Coca-Cola“ teigia, kad šis procesas yra „įkvėptas debesų“. Skamba keistai, bet išmanusis vanduo jau vertinamas 23 miljonais svarų, o kompanija paskelbė, kad į naujus fabrikus investuos dar 15 milijonų svarų.
Industrija išprotėjo
Jeigu paskutinįjį dešimtmetį galima vadinti vandens komercinės plėtros laikais, tai 2016 metai gali tapti laiku, kai vandens industrija išsikraustė iš proto. Atrodo, kad jau nebėra limito frazėms, klijuojamoms prie vandens buteliukų ir tam, už ką pirkėjai yra pasiryžę mokėti pinigus. Vandeniui nebeužtenka būti tiesiog vandeniu – jis turi turėti stebuklingų galių.