Mokslininkų kuriamos ateities vizijos nedžiugina. Viena jų yra tokia baisi, kad ją net sunku įsivaizduoti, rašo independent.co.uk.

Jei mokslininkų darbas, publikuotas viename gerbiamiausių akademinių žurnalų „Science Advances“, numatė teisingai, tai per vieno žmogaus gyvenimą Žemės vidutinė oro temperatūra turėtų pakilti daugiau nei 7 laipsniais Celsijaus.

Remiantis kompetentingiausiais pasaulio klimatologais, taip sparčiai kylanti temperatūra prives prie katastrofos. Aišku, prie to gali prisidėti ir Baltuosiuose rūmuose įsitaisysiantis klimato kaitos reiškinio neigėjas Donaldas Trumpas.

Remiantis dabartiniais įvertinimais, kuriuos atliko Tarpvyriausybinė Klimato pokyčių specialistų grupė, jei žmonės ir toliau į klimato kaitą reaguos „įprastai“, toliau degindami milžiniškus kiekius iškastinio kuro, tai iki 2100 m. vidutinė Žemės temperatūra pakils nuo 2,6 iki 4,8 laipsnių.

Naujas tarptautinių ekspertų tyrimas teigia, kad šie duomenys gali būti ir prastesni: mokslininkai savo skaičiavimus grindžia 800 tūkst. metų duomenimis, tačiau visai tikėtina, kad kuo klimatas šiltesnis, tuo jis jautresnis ir tuo greičiau bei jautriau reaguoja į šiltnamio dujas.

Naujai išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas yra žadėjęs, kad jis stengsis sumažinti JAV įsipareigojimus kovoje su klimato kaita.

Penno valstybinio universiteto (JAV) profesorius Michaelis Mannas tvirtino, kad „Jei D. Trumpas savo pažadus pavers tikrove ir atsitrauks nuo Paryžiaus (klimato) pakto, tai bus sunku išlaikyti užsibrėžtus klimato kaitos stabdymo lygius.“

Pasaulinis planas gali žlugti.

Baimė dėl D. Trumpo ketinimų stiprėja

Australija ketvirtadienį ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, tvyrant baimei, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali įgyvendinti savo pažadą ir „atšaukti“ itin svarbią sutartį, turinčią padėti kovoti su visuotiniu atšilimu.

Paryžiaus susitarimą pasirašė jau per 100 valstybių, kurios yra atsakingos už 70 proc. visų atmosferoje paskleidžiamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šis pirmasis universalus klimato paktas įsigaliojo lapkričio pradžioje.

Australijai teko atidėti susitarimo pasirašymą dėl šalyje liepą vykusių rinkimų. Ketvirtadienį šis sprendimas buvo paskelbtas prieš šalies užsienio reikalų ir aplinkos apsaugos ministrams išvykstant į Jungtinių Tautų klimato konferenciją Marakeše.

„Susitarimo ratifikacija patvirtina ambicingą ir atsakingą Australijos tikslą iki 2030 metų sumažinti emisijas 26–28 proc., palyginus su 2005 metų lygiu“, – sakė premjeras Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbalas) bendrame pranešime su dviem ministrais.

„Ratifikavome susitarimą. Jei šalis nuspręstų iš jo pasitraukti, procedūra truktų ketverius metus“, – sakė jis žurnalistams.

„Be to, tai yra pasaulinis susitarimas. Kai Australija prisiima įsipareigojimų pagal pasaulinį susitarimą, mes jų laikomės – ir būtent tai dabar darome“, – pridūrė premjeras.

„Būdama didžiausia pasaulyje anglių, paties pavojingiausio pasaulyje iškastinio kuro, eksportuotoja, Australija, norėdama įgyvendinti savo pažadą, pirmiausia turėtų uždrausti naujas anglių kasyklas“, – teigė ji.

Klimato kaitos mokslinių tyrimų nepripažįstantis D. Trumpas, kuris neslepia to, kad nekreipia dėmesio į JT, anksčiau šiemet pažadėjo pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties. Kita vertus, dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama yra uolus šio pakto šalininkas.

JAV pasaulyje yra antra pagal dydį valstybė, išmetanti daugiausiai šiltnamio efekto dujų. Pirmąją vietą užima Kinija, kuri atsakinga už 13 proc. pasaulio emisijų.

Prancūzijos aplinkos apsaugos ministrė ir kadenciją baigianti JT klimato forumo vadovė Segolene Royal trečiadienį pareiškė, kad D. Trumpas „negali užkirsti kelio pakto įgyvendinimui“.

„Priešingai negu jis tvirtina, jis negali atšaukti Paryžiaus susitarimo“, –Prancūzijos radijui RTL sakė ji.

Komentarai (13)