Nauji kinų eksperimentai su žmonėmis gali įžiebti dvikovą tarp Kinijos ir JAV mokslininkų (Video) (2)
CRISPR genų redagavimo technologija pirmą kartą išbandyta su žmogumi. Tai padarė Kinijos mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Scientificamerican.com rašo, kad šis kinų žingsnis gali įžiebti dvikovą tarp Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Spalio 28 d. Sičuano universiteto mokslininkai, vadovaujami onkologo Lu You į žmogaus, sergančio sunkia metastazavusia nesmulkialąstelinio plaučių vėžio forma, kūną įterpė ląstelių.
Tai – klinikinis bandymas pritaikyti revoliucinę technologiją CRISPR-Cas9. Liepą šį bandymą planavę vykdyti mokslininkai gavo ligoninės sudarytos komisijos leidimą jį atlikti. Komisija nustatė, kad eksperimentas etikos normų nepažeidžia. Pacientams injekcijos turėjo prasidėti rugpjūtį, tačiau data buvo nukelta, nes ląstelių auginimas užėmė kiek daugiau nei tikėtasi.
Dėl to bandymai su pacientais prasidėjo tik spalį. Mokslininkai paėmė imuninių ląstelių iš paciento kraujo, o tada, naudodamiesi genų žirklėmis CRISPR – Cas9, jį paredagavo: žirklės turi DNR pjovimo fermentą su molekuliniu vadovu, kuriame užprogramuojama kirpimo vieta. Šia technologija esą buvo pakeistas ląstelių atsakas į vėžines ląsteles.
Genomo redagavimas naudojant CRISPR – Cas9 genų žirkles
Mokslininkas išaugino suredaguotas ląsteles, padaugino jas ir sušvirkštė plaučių vėžiu sergančiam pacientui. Tikimasi, kad ląstelės, kuriose nėra imuninį atsaką „išjungiančio“ baltymo, padės kovoti su vėžiu ir jį nugalėti.
L. You teigė, kad gydymas vyko sklandžiai ir kad dalyvis gaus antrąją injekciją, tačiau, saugodamas paciento konfidencialumą, jis atsisakė pateikti daugiau detalių. Komanda planuoja tokiu būdu gydyti apie dešimt žmonių, kurių kiekvienas gaus po dvi, tris ar keturias injekcijas. Vėliau dalyviai bus stebimi šešis mėnesius, siekiant nustatyti, ar technologija sukelia nepageidaujamą pašalinį poveikį.
Ankstesni klinikiniai bandymai, kuriuose buvo išbandyta kita ląstelių redagavimo technologija, mokslininkus nuteikė pozityviai. CRISPR technologijos – kuri yra daug efektyvesnė ir daug paprastesnė nei kitos technologijos – tikriausiai paskatins mokslininkus sukurti ląstelių genų redagavimo technologijas, pritaikomas visame pasaulyje.
Žmogaus genomo redagavimo CRISPR/Cas9 technologija bandymai planuojami ir JAV. 2016 m. birželį JAV Federalinė biologinės saugos ir etikos komisija pritarė klinikiniams bandymams, kuriuose ši technologija bus panaudota papildomiems T-limfocitų pakeitimams su chimeriniais antigeniniais receptoriais (CAR). Iš ląstelių planuojama pašalinti PD-1 baltymą, o taip pat natūralųlimfocitų receptorių TCR, kuris mažina CAR efektyvumą. Jei komisijos sprendimą palaikys JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) ir medicinos centrų etikos komisijos, klinikiniai bandymai galė prasidėti 2017 metų pradžioje.