Islandijoje - analogų neturintis precedentas: valdžią ima Piratų partija ()
Islandijos prezidentas Guðni Jóhannesson paprašė Piratų partijos lyderės Birgitta Jónsdóttir suformuoti naują vyriausybę, – dviems stambiausioms Islandijos partijoms koalicijos suformuoti nepavyko, rašo The Guardian
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tikiuosi, galėsime dirbti drauge“, – pasakė Jounsdotiras po susitikimo su prezidentu.
Piratų partija, pasisakanti prieš valdžią ir 2016 metų spalį vykusiuose rinkimuose užėmusi trečią vietą, tęs derybas su kitomis parlamentinėmis partijomis: Kairiaisiais Žaliaisiais, Progreso partija, „Šviesios ateities“ partija ir Reformistų partija.
Kairieji Žalieji koalicijos sudarymo derybas lapkričio pabaigoje sustabdė. Anksčiau koalicijos sudarymo derybose nesutarusi dėl santykių su ES, institucinių reformų ir žvejybos, pralaimėjimą pripažino Nepriklausomybės partija, gavusi daugumą balsų rinkimuose.
2016 birželį prezidento rinkimuose laimėjo 48 metų istorijos profesorius Gvjudnis Johanesonas. Jis – nuoseklus euroskeptikas ir nėra jokios partijos narys. Johanesonas prižadėjo rinkėjams „nepolitizuotą prezidentavimą“.
Jo pirmtakas, 73 metų Ólafur Ragnar Grímsson, Islandijos prezidentu buvo 20 metų iš eilės. Į dvi iš penkių kadencijų Grimsonas buvo renkamas, nes nebuvo kitų kandidatų.
Rinkėjai siekia politinių pokyčių, tad, maža ir kontroversiška Piratų partija per rinkiminę kampaniją žadėjo įgyvendinti radikalias institucines reformas ir visuomeniniam gyvenimui suteikti daugiau tiesioginės demokratijos ir skaidrumo.
Ji laimėjo 14,5% balsų, mažiau, nei rodė apklausos.