Yra atrinkti 6 savanoriai, kurie gaus bilietą į vieną pusę, į raudonąją planetą. Šio projekto dalyviai jau metus gyvena atskirti Havajuose ir po kelių metų keliaus į Marsą ten tirti gyvybės sąlygų.

Tačiau mokslininkai vis dar mėgina išsiaiškinti, koks poveikis jų kūnui bus – gal savanoriai apaks, ims retėti kaulai, iki gyvenimo galo kamuos vienišumo jausmas.

Manau, kad šio projekto dalyviai – beveik didvyriai, nes jie pasiryžo tokiai misijai dėl visos žmonijos.

Įsivaizduokite, koks jausmas turėtų būti vieniems gyventi atskiroje planetoje, o Žemę stebėti tik per kompiuterių monitorius, nors net neaišku, ar jie veiks ir kiek laiko veiks.

Ar kada nors svajojote pasivaikščioti po Marsą, Saulę, Uraną ar kokią kometą ar net pajusti, koks tai jausmas yra būti juodojoje skylėje?

Na, apie tai svajoja daugelis, tačiau juk dabar purtote galvą ir sakote: „Ne, tai neįmanoma!“

Tiesiogiai taip imti ir vaikščioti Saulės paviršiumi gali būti ir yra labai pavojinga, tačiau ne su VR, arba virtualios realybės, akiniais.

Užsidedi akinius ir leidiesi į dar visai neatrastą pasaulį. Mano manymu, tai yra vienas iš geriausių šių metų sukurtų prietaisų, ne vien dėl to nuostabaus efekto, kad gali pasivaikščioti ten, kur dar nei vienas žmogus nebuvo įkėlęs kojos, bet ir moksliniams tikslams: tyrinėjant planetų paviršių, ieškant galimų gyvybės užuomazgų.

Tačiau ar nebus taip, kad po keleto metų žmonės bus sunaikinę didelę dalį augalijos, tad tik virtuali realybė padės mūsų vaikams ar anūkams pamatyti, kokia nuostabi mūsų planeta buvo?..

Koks būtų gyvenimas be elektros? Na, tai yra dažnas šių laikų žmonių klausimas, nes vis mažėjant naftos ir gamtinių dujų kiekiui Žemės gelmėse, reikia ieškoti atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie padėtų išspręsti šią amžiną problemą.

Amerikiečiams visiškos „šakės“, nes dauguma jų namuose esančių prietaisų – nuo stiklainių atidarytuvų ir peilių iki kavamalių – naudoja elektrą.

Kas būtų jeigu staiga dingtų elektra? Šiuolaikiniam amerikiečiui tai būtų tragedija, nes net konservų skardinės neatsidarytų dėl to, kad nemoka to padaryti be prietaiso!

Daugelyje šalių pagrindinis energijos šaltinis yra atominių elektrinių teikiama elektra. Nors pati elektrinė ramybės būsenos nekenkia aplinkai, tačiau kokie baisūs padariniai būna nutikus nelaimei jos viduje! Ištisi miestai sunaikinami! Urano pažeistoje aplinkoje esantys gyvūnai mutuoja, o žmonės miršta nuo per didelio radiacijos kiekio arba suserga vėžiu.

Ir visa ši žala gamtai ir žmogui tik dėl to, kad nuolat daugėja žmonių poreikių ir vis modernesnių prietaisų, kuriems reikia ir daugiau energijos veikti.

Taigi, nors per kelis metus apvertėme savo gyvenimą, savo pasaulį aukštyn kojomis su išmaniaisiais telefonais, balsu valdomais prietaisais, skraidančiais automobiliais ir virš galvų zirziančiais dronais ar galimybe laboratorijoje išauginti žmonių kaulus, tačiau dėl nuolat didėjančio visuomenės progreso bei mokslo ir technikos laimėjimų, mes naikiname savo planetą.

Tai vis smarkiau tirpstantys ledynai, nykstanti augalija ir gyvūnija, besikeičiantis klimatas, didėjantis žmonių skaičius ant Žemės paviršiaus skatina mus keliauti į kitas planetas, nes po kurio laiko ne tik kad nebeliks pakankamai deguonies visiems kvėpuoti, bet ir vietos visiems sutilpti ir, be abejo, geriamojo vandens, tokio reikalingo skysčio žmonėms išgyventi.

Todėl man kyla tik vienas klausimas: kas yra žmogus, kad turi tokią teisę iš lėto naikinti savo gimtąją planetą?

Gabrielė Kalantaitė, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos IIIA klasės mokinė

Naudota literatūra

1. Žurnalas „Iliustruotasis mokslas“, 2016 Nr. 12, p. 18-23.

Komentarai ()