Nejaugi D. Trumpas ryšis žingsniui Izraelyje kurio daugelis jo pirmtakų pabijojo? (Video) (1)
Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi prieštaringai vertinamų užmojų, kurie radikaliai pakeis dinamiką Artimuosiuose Rytuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mat jis siekia, kad Amerikos ambasada Izraelyje būtų perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę, o tai užkirstų kelią bet kokioms taikos deryboms tarp žydų ir palestiniečių. JAV ambasados perkėlimas į Jeruzalę reikštų, kad Amerika oficialiai pripažįstą šį miestą, kaip Izraelio sostinę. Tai pakirstų pamatus 70 metų besilaikiusiam tarptautinės bendruomenės konsensusui ir pasiųstų aiškią žinią, kad taika tarp izraeliečių ir palestiniečių – neįmanoma. Jungtinės Tautos (JT) 1947 metais įsivaizdavo Jeruzalę kaip „tarptautinį miestą“, tačiau po dviejų metų miestas buvo padalytas perpus, po vykusio Arabų-žydų karo.
Vakarų Jeruzalę valdė Izraelis, o rytinę miesto dalį, kurioje stovi garsusis senamiestis, valdė Jordanija, rašo CNN. Tačiau visa tai pasikeitė 1967 metais po Šešių dienų karo, kai Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę. Nuo tada pastaroji miesto dalis valdoma Izraelio, tačiau palestiniečiai ir didžioji tarptautinės bendruomenės dalis laiko Rytų Jeruzalę ateityje galimai atsirasiančios Palestinos valstybės sostine. 1980 metais Izraelis priėmė įstatymą, skelbiantį, kad Jeruzalė – vieninga Izraelio sostinė.
JT Saugumo Tarybą į šį sprendimą sureagavo griežtai: buvo priimta rezoliucija smerkianti Rytų Jeruzalės aneksiją, kuri buvo laikoma nusižengimu tarptautinei teisei. Tada įvairios šalys iškėlė savo ambasadas iš Jeruzalės į Tel Avivą. Paskutinės tai padariusios šalys buvo Kosta Rika ir El Salvadoras, kurios ambasadas iškėlė 2006 metais. Tiesa, Jeruzalėje vis dar yra kai kurių šalių konsulatai. Pavyzdžiui, JAV turi konsulatą Vakarų Jeruzalėje, o Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – Rytų Jeruzalėje.
JAV ambasada visuomet buvo Tel Avive, todėl ketinimai ją perkelti į Jeruzalę turi didelę simbolinę ir praktinę reikšmę. Dar 1989 metais Izraelis Amerikai pradėjo nuomoti žemės sklypą Jeruzalėje už 1 JAV dolerį per metus. Tas sklypas buvo skirtas naujai JAV ambasadai. O 1995 metais JAV Kongresas priėmė įstatymą, kad Amerikos ambasada būtų perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę. Šio sprendimo rėmėjai teigė, kad būtina gerbti Izraelio sprendimą paskelbti Jeruzalę savo sostine.
Tačiau kiekvienas JAV prezidentas, kuris valdė Ameriką nuo 1995 metų – Billas Clintonas, George'as W.Bushas ir Barackas Obama – atsisakė ambasadą perkelti dėl saugumo sumetimų. Kas šešis mėnesius prezidentas pasinaudoja savo galiomis, kad apeitų ambasados perkėlimą. Kitą kartą šis sprendimas turės būti priimtas gegužę. Todėl pavasarį D.Trumpas gali nutarti, kad ambasada bus įkurta sklype, kurį JAV nuomojasi iš Izraelio, arba ambasadą įkurti dabartinio konsulato patalpose.
Taip pat lieka galimybė, kad ambasada bus palikta Tel Avive, bet naujasis JAV ambasadorius kasdienius darbus atliks Jeruzalėje. Kaip ir buvo galima numatyti, Izraelio vyriausybė liaupsino D.Trumpo pažadą perkelti ambasadą. Jeruzalės meras Niras Barkatas likus kelioms dienoms iki D.Trumpo inauguracijos pradėjo kampaniją, kurios tikslas priminti amerikiečiui, kad įvykdytų savo pažadus. Tačiau palestiniečių lyderiai griežtai priešinasi ambasados perkėlimui į Jeruzalę.
Pasak jų, tai būtų tarptautinės teisės pažeidimas ir milžiniškas kirtis taikos procesui. Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas ragino pasaulio lyderius, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Jordanijos karalių Abdullah, kad jie pakeistų D.Trumpo nuomonę. Be to, Palestinos išlaisvinimo organizacija užsiminė, kad perkėlus ambasadą, grupė nebepripažins Izraelio ir atšauks visus susitarimus tarp žydų ir palestiniečių. Taip pat nuogąstaujama, kad perkėlus JAV ambasadą Izraelyje ir Artimuosiuose Rytuose gali kilti neramumai.
