Kartais paprastiems mirtingiesiems išties sunku suvokti kokiais motyvais vadovaudamiesi mokslininkai pasirenka temą eksperimentams. Vienas tokių pavyzdžių – iškeltas tikslas išsiaiškinti kokį poveikį žuvims daro kokainas. Kita vertus, kai daromi tokie eksperimentai tik ir lauk netikėtumų.

Mokslininkų grupė iš Šveicarijos nesenai atrado, jog pražūtingieji baltieji milteliai patekę į Zebrinės danijos (Danio rerio) organizmą aplenkia smegenis ir kaupiasi ne kur kitur, o akyse.

Nors šis atradimas gal ir neskamba kaip pasaulį sustoti verčianti revoliucija, tačiau tai tik pirmas įspūdis. Iš tiesų šis atradimas gali turėti didžiulį poveikį medicinos mokslo ateičiai.

Nepaisant to, kad žuvys išoriškai neturi daug bendro su žmonėmis, jos vis dėlto yra stuburiniai gyvūnai ir turi nervų sistemą. Pastaroji savybė ypač svarbi moksliniams tyrimams. Lygiai kaip ir laboratorinės pelės ar jūrų kiaulytės, Zebrinės danijos ilgą laiką buvo naudojamos kaip eksperimentinis modelis atliekant įvairių rušių vaistų pirminius ikiklinikinius bandymus.

Žurnale Toxicological Sciences publikuotuose šio tyrimo rezultatuose mokslininkai apibendrino, jog kokainas žuvims neturi tokio paties poveikio kaip žinduoliams. Žuvų organizme jis veikia kone priešingai.

Tai reiškia, kad jokie tokio pobūdžio duomenys gauti iš eksperimentų su žuvimis, negali būti prilyginami efektui žmonių organizme. Kitaip tariant, gauti rezultatai savaime panaikina galimybę naudoti žuvis kaip tiriamuosius objektus vaistinių preparatų efektyvumo tyrimams.

Atlikdami šį tyrimą mokslininkų komanda patalpino žuvų mailių į vandens talpyklas su skirtingomis kokaino koncentracijomis. Leidus žuvims paūgėti buvo atlikta žuvies audinių masės spektometrija ir stebima kuriose jos dalyse kokaino susikaupę daugiausiai. Tik labai nedidelė kokaino koncentracija buvo aptikta smegenyse. Didžiausia dalis, tiesą pasakius, net didesnė už žmogui mirtiną dozę, buvo aptikta žuvies akyse.

Nors mokslininkai kol kas negali paaiškinti šio fenomeno, tačiau manoma, kad kokainas žuvų organizme veikia panašiai kaip pigmentas melaninas, kurio gausiai randamas akies tinklainėje.

Be to, kartu išsiaiškinta, kad skirtingai nei žmonėms, kuriems kokaino vartojimas sąlygoja neurotransmiterių (pavyzdžiui dopamino) atpalaidavimą ir jų sąlygotą hiperaktyvumą, žuvų organizme kokainas pasireiškia slopinamu poveikiu – veikia tarsi anestetikas.

Tenka konstatuoti, jog šis atradimas verčia atsigręžti ir peržiūrėti ankstesnius kitų cheminių medžiagų efektyvumo tyrimus, kuriuose kaip eksperimentiniai objektai buvo naudojamos šios žuvys. Gal kai kurie jau į rinką išleisti vaistai veikia visai ne taip kaip mokslininkai mano?

Komentarai (2)