Kas nutinka lazeriu pašvietus į juodžiausią pasaulyje medžiagą? (Video) (6)
Mokslininkai jau prieš kelerius metus sukūrė juodžiausia pasaulyje laikomą medžiagą, sugeriančią daugiau nei 99 proc. šviesos. Tačiau naujoji jos versija tokia juoda, kad jos sugeriamos šviesos procentas praktiškai nebeišmatuojamas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galima teigti, jog ši medžiaga visiškai neatspindi ant jos krintančios šviesos. Tai ypač keista savybė (neminint fakto, kad žiūrint į šią medžiagą akims sunku suvokti ką mato. Rodosi žiūrima į bedugnę – sunku įžiūrėti objekto kontūrus), nes mūsų kasdieninėje aplinkoje tokių objektų tiesiog nėra.
Bet kuris jūsų turimas daiktas, net jei jis jums ir atrodo pats juodžiausias, apšvietus jį lazeriu, bent nedidelę šviesos dalį atspindės ir jūs aiškiai pamatysite atspindžio pėdsaką.
Kitų spalvų objektai atspindi savo pačių spalvą, arba kelių spalvų spindulius, dėl to juos ir matome spalvotus. Tačiau visai kas kita nutinka su šia paslaptinga medžiaga, pavadinta „Vantablack“.
Jos gamintojo - Didžiosios Britanijos kompanijos „Surrey NanoSystems“ demonstraciniame video galima pamatyti kaip pašvietus lazeriu į šią medžiagą šviesa tiesiog dingsta:
Įdomu tai, kad šviesa tiesiog įstringa medžiagos viduje. Ją sudarantys nepaprastai ploni nanovamzdeliai suspausti taip tampriai, kad šviesa negali pro juos prasiskverbti.
Ši medžiaga buvo sukurta 2014 metais. Tada buvo išmatuota, jog ji sugeria 99.96% šviesos. Tačiau pastaruoju metu buvo pagaminta naujoji jos versija su dar didesniu šviesos sugerties procentu. Kiek tiksliai sugeria? Deja, atsakymo nėra. Paprasčiausiai dar neegzistuoja instrumentai leidžiantys tiksliai tai išmatuoti.
Kad ir kaip būtų gaila, kol kas šios medžiagos nusipirkti negalėsite. Ne vien dėl to, kad kaina labai didelė, bet ir dėl to, kad ji kol kas neparduodama. Su „Vantablack“ vis dar atliekami moksliniai tyrimai. Tikimasi, kad ateityje ši medžiaga pagerins arba net visiškai pakeis saulės kolektorių gamybos būdą. Taip pat leis teleskopams ir infraraudonųjų spindulių skenavimo sistemoms efektyviau funkcionuoti. Neatmetama ir pritaikymo kariniams tikslams galimybė.