Genetikai išsiaiškino, „kas per velnias“ nutiko pirktiniams pomidorams (Video) (2)
Pramoniniu mastu auginami pomidorai garsėja savo skoniu, ar tiksliau, jo trūkumu. O jeigu laikote juos šaldytuve, reikalai dar liūdnesni.
Bet horizonte šviečiasi viltis: genetikai išsiaiškino, kas su pomidorais nutiko, ir kaip padaryti komerciškai auginamų pomidorų skonį tokį, kaip ir naminių. O geriausia, kad šis būdas gali būti panaudotas ir daugelio kitų vaisių ir daržovių skonio pagerinimui.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Harry Klee iš Floridos universiteto Gainesville'yje su kolegomis paprašė savanorių įvertinti 398 skirtingų komercinių, agrarinio paveldo veislių ir laukinių rūšių pomidorų skonį. Dujų chromatografu išmatavę kiekvienos veislės cheminę sudėtį, jie nustatė pomidorams geidžiamą specifinį kvapą suteikiančias molekules.
Tada grupė visame pomidoro genome ieškojo genų variantų, arba alelių, apsprendžiančių kiekvienos veislės šių molekulių gamybos kiekį.
Slapti malonumai
Komanda išsiaiškino, kad visose dabartinėse veislėse buvo geno variantas, lemiantis mažesnę daugelio svarbių kvapo molekulių gamybą. „Galima skaityti visą sąrašą ir sakyti „ak, žiūrėkite, štai genas, lemiantis lakiųjų medžiagų gamybą“ – ir „ak, pažvelkite, šiuolaikinėse veislėse šis alelis silpnesnis“,“ sako Klee.
Pranašesni aleliai tikriausiai buvo prarasti atsitiktinai, nes selekcininkai labiau susitelkė į derliaus gausinimą, sako jis. Kadangi kiekvienas alelis skonį pakeičia tik vos vos, vieno ar dviejų praradimą būtų nepastebimas – bet laikui bėgant, šie besikaupiantys praradimai lėmė stiprų skonio susilpnėjimą.
Pranašesni aleliai išliko agrarinio paveldo veislėse, tad selekcininkams turėtų pavykti juos grąžinti į komercinius produktus prekybos centruose. Būtent tai Klee dabar ir atlieka savo laboratorijoje ir tikisi sulaukti rezultatų maždaug per metus.
Žemuogių siurprizas
Gera naujiena, kad tai neturėtų labai sumažinti derliaus, nes lakiųjų medžiagų koncentracijos yra labai mažos, sako jis.
Klee tokiu pat būdu identifikavo molekules ir skonį lemiančius genus žemuogėse ir mėlynėse, ir tiksi, kad ši technika tiks ir kitoms ž.ū. kultūroms. Ir išties, Carol Wagstaff iš Readingo universiteto JK su kolegomis tokiu būdu išveda skanesnę gražgarstę.
Bet skanesnės veislės plačiau nepaplis, kol juos panorės sodinti augintojai — kuriems labiau rūpi derlius ir atsparumas ligoms. Taip nutiks, tik jeigu pakankamai pirkėjų pareikalaus skanesnio maisto, pažymi Wagstaff.
Reikalus komplikuoja tai, kad prekybos centruose pateikiami vaisiai ir daržovės dažniausiai nebūna pažymėti kaip vienos ar kitos veislės. Kol to nėra – nors keliems produktams, tarp kurių kai kurie pomidorai, obuoliai ir pomidorai – vartotojai neturi priemonių, kaip pareikalauti geresnio skonio.
Bob Holmes
newscientist.com
Žurnalo nuoroda: Science, DOI: 10.1126/science.aal1556