II-ojo pasaulinio karo įžanga, apie kurią mažai ką esate girdėję: kaip 1937 metų pavasarį bombų liūtis nušlavė Gernikos miestą (Foto) (6)
1937 metų balandžio 26 d. vokiečių bombonešiai iš „Condor Legion“ sugriovė Gernikos miestą Ispanijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1940 metais dailininkas Pablo Picasso atsidūrė vokiečių okupuotame Paryžiuje. Kairiosiomis pažiūromis garsėjančią įžymybę aplankė gestapo bendradarbiai. Ant P. Picasso darbo stalo gulėjo atvirukas su vieno jo paveikslo reprodukcija.
– Ar tai jūsų darbas? – paklausė vienas gestapininkų.
– Ne, tai jūsų darbas! – atrėžė dailininkas.
Kalbėta apie paveikslą „Gernika“, kurį P. Picasso skyrė 1937 m. balandžio 26-osios tragedijai Gernikos-Lumo mieste.
1366 m. įkurtas miestas buvo baskų kultūros ir istorijos centras. Tačiau visame pasaulyje Gernika pagarsėjo ne dėl įkūrimo, o dėl sugriovimo.
„Condor Legion“ – į pagalbą maištininkams
Nuo 1936 m. liepos Ispanijoje liepsnojo pilietinis karas. Maištą prieš respublikonų vyriausybę sukėlė Francisco Franko kariniai daliniai. Karinę pagalbą vyriausybei teikė Sovietų Sąjunga, maištininkams – Vokietija ir Italija.
Adolfas Hitleris, padėdamas F. Franco, be kita ko, kovos sąlygomis išbandydavo karines naujoves, taip pat tobulino kovinių veiksmų taktiką, kurią ketino pritaikyti ateityje.
Į Ispaniją buvo nusiųstas karinės aviacijos junginys „Condor Legion“ – naujausi naikintuvai ir bombonešiai. Legionui priklausė daugiau kaip 100 lėktuvų ir daugiau kaip 4500 žmonių, kurie buvo laikomi savanoriais.
Padalinyje vyko nuolatinė rotacija, dėl kurios kovinės patirties Ispanijoje įgijo daugiau kaip 400 vokiečių pilotų, o iš viso per legioną perėjo apie 20 tūkst. karių.
Neselektyvus smūgis
Trečiojo reicho karinei vadovybei gana perspektyvi atrodė ne tik priešo kariuomenės telkinių, bet ir miestų masinio bombardavimo taktika. Jos manymu, tokie smūgiai galėjo sunaikinti dideles gynybines įmones, paralyžiuoti transporto judėjimą, sukelti gyventojų paniką.
Beje, vokiečių generolai nelabai tikėjo gąsdinimo taktika. Jos iniciatorius buvo italų generolas Giulio Douhet. Vermachto strategų manymu, bombardavimu nepavyks įbauginti gyventojų, greičiаu tai sukels dar didesnį jų įniršį.
Vis dėlto „Condor Legion“ bombonešiai Ispanijoje uoliai mėtė bombas ant civilinių objektų.
1937 m. pavasarį Gernika atsidūrė Bilbao puolančios generolo F. Franco kariuomenės kelyje.
Vėliau frankistai, taip pat kai kurie vokiečių istorikai pavadins miestą „teisėtu taikiniu“, nes Gernikoje buvo fabrikas, vykdantis gynybines užduotis, be to, čia buvo susitelkę respublikonų armijos padaliniai.
Tačiau vokiečių bombonešiai neplanavo atakuoti konkrečių taikinių. Lakūnai gavo įsakymą bombarduoti viską. Gerniką, kurioje gyveno apie 4000 žmonių, nutarta nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Pragaras Baskų šalyje
Už 30 km nuo fronto linijos esantis miestas su karo baisumais dar nebuvo susidūręs. O ir apskritai supratimas apie pavojus, kuriuos miestų kvartalams gali kelti bombonešių aviacija, tuomet buvo gana miglotas. Gernika neturėjo nei priešlėktuvinės gynybos sistemos, nei slėptuvių, kuriose būtų galėję prisiglausti žmonės.
Miesto bombardavimas prasidėjo 1937 m. balandžio 26 d. 16 val. 30 min. vietos laiku. Pirmuosius smūgius vokiečių lėktuvai smogė kartu su italų ekspedicinio korpuso aviacija. Apie šeštą valandą Gernikos gyventojams pasirodė, kad viskas baigėsi. Tačiau didžiausios baisybės dar tik laukė. Apie 18 val. 30 min. prie miesto priartėjo 18 bombonešių „Junkers Ju 52“, kurie išmetė ant Gernikos savo mirtiną krovinį, tiesiog nušlavusį visą miesto centrą.
Dėl didesnio efekto vokiečiai naudojo padegamuosius sprogmenis. Nesulaukdami pasipriešinimo pilotai „šventino“ gatves kulkosvaidžių ugnimi.
Vėliau jie teigė, kad šaudė į karius, tačiau liudininkai teigė, kad į kulkosvaidžių ugnį pakliuvo moterys ir vaikai. Gernika neturėjo savų ugniagesių. Kol atskubėjo pagalba iš Bilbao, miestas faktiškai virto pelenų krūva. Trys ketvirtadaliai pastatų buvo visiškai sugriauti, kiti daugiau ar mažiau apgadinti.
Tragediją matė britų žurnalistas George‘as Steeras. Kitą dieną jis paskelbė reportažą apie Gernikos bombardavimą laikraštyje „The Times“. G. Steeras pirmasis tiesiai nurodė, kad smūgis Gernikai – vokiečių aviacijos darbas. G. Steero tvirtinimu, Gernikoje žuvo apie 3000 žmonių. Baskų vyriausybė paskelbė apie 1654 žuvusius ir 889 sužeistus.
F. Franco atstovai pareiškė, kad jokio bombardavimo nebuvo, o miestą padegė patys respublikonai. Vėliau bombardavimas buvo pripažintas, tačiau tvirtinta, kad žuvo ne daugiau kaip 12 žmonių.
Istorikai mano, kad G. Steeras nemelavo. Tiesiog žurnalistas, niekada nieko panašaus nematęs, negalėjo realiai įvertinti aukų skaičiaus.
Dabar specialistai mano, kad per bombardavimą žuvo ir ligoninėse mirė 850–900 žmonių.
Gernikos bombardavimas sudavė stiprų psichologinį smūgį respublikonams. Po dviejų dienų sugriautą miestą užėmė F. Franco armija.
Šedevras, neleidžiantis pamiršti
P. Picasso, sužinojęs apie Gernikos tragediją, per mėnesį nutapė paveikslą, pavadintą „Gernika“. Kubistinis juodos ir baltos gamos paveikslas pirmą kartą parodytas Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Iš pradžių jis nesulaukė pripažinimo – vieni nebuvo pasirengę suvokti karo baisumų tokiu stiliumi, kokį siūlė P. Picasso, kiti apskritai dailininką apšaukė „propagandistu“.
Tačiui ilgainiui šis P. Picasso paveikslas buvo pripažintas vienu geriausių jo kūrinių. „Gernika“ buvo įspėjimas, kurio daugelis, deja, nepanoro suprasti.
Po kelerių metų vokiečių aviacija ims šluoti nuo žemės paviršiaus kitus Europos miestus ir jų fone Gernikos tragedija pradės atrodyti ne tokia jau reikšminga. Tačiau Europos košmaras prasidėjo nuo mažos Gernikos didžiulės nelaimės.
