Islandija, pirmaujanti pasaulyje pagal atsinaujinančių išteklių energetikos dalį šalies ūkyje, mėgins išnaudoti dar vieną neįprastą energijos šaltinį – gręžinį į ugnikalnio gelmes.

Jeigu eksperimentinis gręžimo projektas „Thor“, pavadintas Šiaurės šalių griaustinio ir audros dievo vardu, bus sėkmingas, jis galės tiekti iki 10 kartų daugiau energijos negu bet kuris įprastas geoterminis gręžinys.

Šiuo atveju elektra būtų išgaunama iš smarkiai įkaitusių žemės gelmių vulkaninėje srityje.

Gręžimo darbai buvo pradėti pernai rugpjūtį ir baigti sausio 25-ąją, pasiekus rekordinį 4 659 metrų gylį.

Inžinieriai tikisi, kad iš tokiose gelmėse slūgsančio itin smarkiai suspausto ir iki 427 laipsnių Celsijaus įkaitusio skysčio bus išgaunamas garas, suksiantis turbinas ir gaminsiantis švarią elektros energiją.

Žemės gelmių šilumą išnaudojančią geoterminę energetiką Islandija plėtoja nuo praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje kilusios naftos krizės.

Tačiau iš naujojo geoterminio gręžinio tikimasi gauti daug energijos, nes dideliame gylyje, veikiant didžiulei kaitrai ir slėgiui, vanduo įgyja „superkritinę būseną“ ir pasižymi tiek skysčio, tiek dujų savybėmis.

„Tikimės iš šio gręžinio gauti 5-10 kartų daugiau energijos negu iš bet kurio dabartinio įprasto gręžinio“, – sakė Islandijos energetikos bendrovės „HS Orka“, dalyvaujančios „Thor“ projekte, inžinierius Albertas Albertssonas.

Kad 212 tūkst. gyventojų turintis Reikjavikas arba panašaus dydžio miestas būtų visiškai aprūpintas elektra ir karštu vandeniu, „mums reikėtų 30–35 įprastų aukštos temperatūros gręžinių“, bet pakaktų tik 3–5 superkritinių gręžinių, pažymėjo A.Albertssonas. Be to, bendra šių projektų savikaina būtų mažesnė.

„Thor“ mokslininkai ir inžinieriai turės per dvejus metus įvertinti eksperimentinio Islandijos giliųjų gręžinių projekto (Iceland Deep Drilling Project, IDDP) sėkmę ir atsiperkamumą.

IDDP vykdomas netoli Žydrosios lagūnos karštųjų versmių kurorto, kurį praeitais metais aplankė daugiau kaip milijonas tusistų. Netoliese taip pat yra kraterių, susiformavusių per vėliausią ugnikalnio išsiveržimą prieš 700 metų. Tuo metu didelė Reikjaneso pusiasalio dalis buvo užlieta lavos jūros.

Šiame pusiasalyje, primenančiame Mėnulio paviršių, 1965 ir 1967 metais JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) rengdavo mokymus savo astronautams prieš skrydžius į mūsų planetos palydovą.

Didėjanti tarša anglies dvideginiu

Islandija, turtinga geizerių, karštųjų versmių ir įspūdingų ugnikalnių, šiuo metu yra vienintelė šalis, kurioje 100 proc. elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Geoterminės jėgainės gamina 25 proc. energijos, o likusi dalis gaunama iš hidroelektrinių.

Tačiau aš Islandiją galima laikyti švarios energetikos pavyzdžiu?

Atsakymas yra sudėtingas, sako tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ darniosios plėtros finansų specialistas norvegas Martinas Normanas.

Geoterminės jėgainės priimtinesnės negu kūrenančios dujas, akmens anglis arba naftą, bet jos nėra „visiškai atsinaujinančios ir nekeliančios rūpesčių“, pažymėjo jis.

„Kai tik pradedat gręžti, iškyla problemų, tokių kaip tarša siera ir anglies dvideginio išmetalai. Jiems reikia rasti sprendinių, kad to būtų išvengta“, – pridūrė M. Normanas.

A. Albertssonas sutiko su šiuo vertinimu, bet pabrėžė, kad geoterminių jėgainių tarša yra nepalyginamai mažesnė negu naftos ir dujų šiluminių elektrinių. Jis pridūrė, kad atliekų perdirbimo metodai irgi sparčiai tobulinami.

Islandija didžiuojasi esanti pastangų pereiti prie atsinaujinančių šaltinių energetikos priešakyje, bet „jai dar daug trūksta, kad būtų išpildyti tarptautiniai uždaviniai sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis“, – pažymėjo M. Normanas.

Islandijos universiteto Ekonomikos studijų institutas vasarį paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad šalis negalės išpildyti įsipareigojimų, numatytų 2015 metais Paryžiuje pasirašytoje COP21 sutartyje dėl klimato pokyčių.

Tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis didėja visuose Islandijos ekonomikos sektoriuose, išskyrus žvejybą ir žemės ūkį, sakoma dokumente.

Be to, prognozuojama, kad iki 2030 metų ši tarša padidės 53-99 proc., palyginus su 1999 metų lygiu. Taigi, tai visiškai neatitinka pagal Paryžiaus klimato sutartį Islandijos prisiimtų įsipareigojimų per tą patį laikotarpį 40 proc. sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.

„Costa del Reykjavik“

Dalis šios problemos priežasčių – daug energijos eikvojanti Islandijos sunkioji pramonės, įskaitant aliuminio ir silicio gamybą, taip pat klestintis turizmo sektorius.

Šiame 338 tūkst. gyventojų turinčiame ledo ir ugnies krašte šiais metais tikimasi sulaukti daugiau kaip 2 mln. užsieniečių turistų.

Islandijoje dažnai leidžiasi užsakomųjų skrydžių lėktuvai, šalies gilumoje važinėja daugybė autobusų, juodos lavos laukuose gainiojami keturračiai motociklai ir galingi visureigiai, o sostinėje vienas po kito dygsta viešbučiai. Didėjantis šioje saloje atostogas leidžiančių žmonių srautas tampa didele našta Islandijos gamtai.

M. Normanas baiminasi kad sostinė taps didžiuliu turistiniu kompleksu – „Costa del Reykjavik“ – nes unikali Islandijos gamta pritraukia daugybę lankytojų, nešančių nemenką pelną.

Duodama interviu naujienų agentūrai AFP Islandijos aplinkos ministrė Bjort Olafsdottir išreiškė viltį, kad jos šaliai pakaks politinės valios įgyvendinti COP21 uždavinius.

„Jeigu nieko nedarysime, jeigu nesiimsime tvirtų veiksmų, Paryžiaus sutarties uždavinių neįvykdysime. Tačiau planas ne toks“, – pabrėžė ji.

Dabartinė vyriausybė dvigubai padidino mokestį už išmetamą anglies dvideginį, o finansinės paskatos aplinką teršiančiai pramonei buvo panaikintos, argumentavo ministrė.

„Tai pirmasis žingsnis, galbūt jo nepakaks. Turime tai daryti plėtodami pramonę“, – aiškino B. Olafsdottir.

Islandijos ilgalaikis tikslas – sumažinti šalies priklausomybę nuo angliavandenilių ir visiškai pereiti prie elektromobilių.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Diena.lt

Komentarai ()