10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–08–07) ()
1. Mėlynojo banginio širdis;
2. Negenetinė evoliucija;
3. Pataisytas žmogaus embrionas;
4. Talpioji juostelė;
5. Parkinsono ligos stabdžiai;
6. Daug ankstyvesnė žemdirbystė;
7. Neutrino kepštelėjimas;
8. Tesla stogas;
9. Tiksliausias tamsiosios materijos išmatavimas;
10. Pirmieji Žemės žiedai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiausios širdies modelis sukurtas, panaudojus į krantą Labradore, šalia Trout upės išmesto mėlynojo banginio širdį. Jos aukštis 152 cm ir sveria 181 kg. Ją galima išvysti Toronto kaališkajame Ontario muziejuje.
Neišpasakytą sąmyšį tarp evoliucijos biologų pastaruosius 100 metų kelia tai, kad genetika gali paaiškinti tik nedidelę organizmų fizinių skirtumų dalį. Dabar pranešama apie eksperimento rezultatus, kuriuo buvo bandoma nustatyti, kaip kiti faktoriai, „keistas elgesys“, kuris yra ankstyvojo ciklidų žuvelių lervų vystymosi dalis, veikia vėlesnį jų kaukolės kaulų vystymąsi.
Mokslininkai keitė žmonių ir kitų gyvų padarų DNR jau ne vieną dešimtmetį. Bet vienas dalykas ilgai laikytas neleistinu: modifikuoti žmonių DNR taip, kad šis pakitimas galėtų būti perduodamas kitoms kartoms.
Tarptautinė mokslininkų komanda praneša pirmą kartą išsiaiškinę, kaip redaguoti žmogaus embriono DNR — be kenksmingų mutacijų, kėlusių problemas kituose bandymuose. Darbas publikuotas žurnale Nature.
IBM tyrėjams ir Sony pavyko sukurti prototipą magnetinės juostos technologijos, potencialiai galinčios išsaugoti 330 terabaitų nesuspaustų duomenų nedidelėje kasetėje. Planuojama, kad šios rekordinės talpos technologijos laikmenų dydis ateityje dar mažės.
interestingengineering.comtechnologijos.lt
Klinikiniai tyrimai rodo, kad Parkinsono ligos vystymąsi galbūt galima sustabdyti vaistais, paprastai naudojamais 2 tipo diabetui.
Dabartiniai vaistai palengvina simptomus, tačiau neužkerta kelio smegenų ląstelių žuvimui.
Bandymas su 62 pacientais, publikuotas Lancet, rodo, kad vaistai sustabdė ligos vystymąsi.
UCL komanda „susijaudinusi“, bet ragina palaukti, nes dar reikia geriau ištirti vaistą ir ilgalaikį teigiamą poveikį.
Dramatiška nauja hipotezė gali pakeisti supratimą apie žmonijos istoriją.
Tai idėja, galinti pakeisti mūsų supratimą, kaip kaip žmonės iš nedidelių medžiotojų rinkėjų grupelių tapo žemdirbiais ir miestiečiais. Iki šiol antropologai manė, kad miestai ir ūkiai atsirado maždaug prieš 9000 metų Viduržemio jūros regione ir Viduriniuosiuose Rytuose. Bet tarpdisciplininių tyrėjų komanda surinko duomenis, rodančius, kaip civilizacija galėjo atsirasti pusiaujo zonoje, tropiniuose miškuose. Be to, žmonės aplinką savo reikmėms pradėjo keisti