Štai ir aišku, kodėl aukštas gyvenimo lygis ir visuotinė lygybė Žemėje tiesiog neįmanoma fiziškai (1)
Jei visa žmonija gyventų taip, kaip australai ar amerikiečiai, mums reikėtų penkių Žemės dydžio planetų, kad išgyventume, o Europos Sąjungos šalyse gyvenama taip, kad reikėtų trijų Žemės dydžio planetų. Taip LRT RADIJUI sako klimatologas Justinas Kilpys. Jo teigimu, žmonės jau seniai gyvena į skolą ir išnaudoja išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Aplinkosaugininkai skelbia, kad žmonės nuo rugpjūčio 2 d. gyvena į skolą. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad gyvename į skolą ir kad išnaudojome išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos.
Vienas iš darnaus vystymosi principų yra tas, kad žmonės turėtų sunaudoti tiek gamtinių išteklių, kiek jiems reikia, ir neišnaudotų ateinančių kartų išteklių.
Ši diena ir žymi tą laiką, kai žmonės sunaudoja išteklius (tiek miško, švaraus oro, vandens, dirvožemio ir kt.), skirtus visiems metams.
– Šie metai yra kažkuo išskirtiniai?
– Ši diena pradėta skaičiuoti 1986 m. Jau tada metų ištekliai buvo išnaudoti lapkričio mėnesį. Bet per pastaruosius 30 metų ši data pasistūmė beveik trimis mėnesiais. Ir dabar per septynis mėnesius žmonija išnaudoja visus išteklius, gamtoje atsinaujinančius per metus.
– Mokslininkai sako, kad jei visos pasaulio šalys gyventų taip, kaip JAV ar Australija, žmonijos poreikiams patenkinti reikėtų ne vienos, o penkių Žemės dydžio planetų. Kokia atsakomybė dėl išteklių naudojimo krinta didžiosioms valstybėms?
– Daugiausia išteklių sunaudoja išsivysčiusios šalys. Taip pat pastebima, kad Vakarų visuomenėse iššvaistoma daug maisto išteklių – daug nuperkama, daug nesunaudojama ir vėliau išmetama. Tad, jei visi Žemės gyventojai gyventų taip, kaip australai ar amerikiečiai, mums reikėtų penkių tokių planetų.
Europos Sąjungos šalyse gyvenama taip, kad reikėtų trijų Žemės dydžio planetų. Taigi skaičius išsilygina tik dėl to, kad dar yra Azijos ir Afrikos tautų ir šalių, neišnaudojančių tų išteklių, kurie atsinaujina per metus.
– Yra dar viena nuomonė, kad šiandien planetoje tiesiog per daug žmonių.
– Taip, bet seniai buvo prognozuojama, kad dėl gyvenimo kokybės gerėjimo ir medicinos pažangos žmonių skaičius augs (ir jis tikrai didės dar šimtmetį). Todėl mes turime išmokti gamtinius išteklius naudoti protingai. Tai iš tikrųjų būtų galima padaryti, jei nuo iškastinio kuro pereitume prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
– Sakote, kad išteklius kiekvienas iš mūsų turi naudoti protingai. Ar tai vienintelis būdas saugoti aplinką?
– Taip pat reikėtų galvoti apie žmonių populiacijos valdymą, bet tai labai jautrus klausimas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų gali sumažinti savo pėdsaką. Viena – pirkti ir naudoti mažiau. Pavyzdžiui, įsigytą daiktą naudoti kiek įmanoma ilgiau (tarkim, nekeisti telefono, kai atsiranda naujas modelis).
Taip pat reikia labiau galvoti, kokius maisto produktus vartojame ir nepirkti jų per daug. Vienas svarbių aspektų – kiek galima labiau sumažinti mėsos vartojimą, ypač jautienos, nes, norint užauginti pakankamai jautienos, reikia labai daug aplinkos išteklių (turiu omenyje ganyklas ir vandenį).
Ir, be abejo, problema – iškastinio kuro naudojimas. Todėl geriau kasdien važiuoti dviračiu arba viešuoju transportu, o ne automobiliu. Tokių priemonių užtektų, kad mes aplinkosauginės skolos dienos nesulauktume taip anksti.
– Kaip šiuo atveju elgiasi Lietuva?
– Statistika rodo, kad lietuviai, kylant bendrajam vidaus produktui, gyvenimo kokybei, pasiekė ES vidurkį – jei taip gyventų visi žmonės, reikėtų trijų planetų.
– Pasitempti tikrai yra kur?
– Taip. Tarkim, Italija atrodo geriau negu mes (tai labai susiję ir su mityba). Žinoma, jiems nereikia žiemą tiek daug šildytis ir naudoti kuro, kiek mums. Bet yra ir kitų ES šalių, kurių ekologinis pėdsakas mažesnis nei Lietuvos.
