Iš pirmo žvilgsnio Italija atrodo kaip savo įsipareigojimų nevykdanti NATO narė, kuri gynybai skiria vos 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto. Mažiau lėšų gynybai skiria vos 7 Aljanso narės. Tačiau iš tiesų Roma įneša didžiulį indėlį į Europos saugumą, rašo „Politico“.

Šių metų sausio–birželio mėnesiais Italijos pakrančių sargyba iš 188 laivų ar plaustų išgelbėjo 21 540 migrantų.

Karinis jūrų laivynas – dar 3344 migrantus, finansų policija (Guardia di Finanza) – dar 400.

Dar pridėkime NATO ir Jungtinių Tautų (JT) misijose Viduržemio jūroje bei Vidurio Rytuose tarnaujančius Italijos karius, taip pat – šalies dalyvavimą operacijoje „Sophia“.

Pagal šią ES karinę misiją nuo metų pradžios jūroje išgelbėti 5676 migrantai.

Ir tuomet tampa akivaizdu, kad ne kas kitas, o Italija tapo Europos policininke.

„Taip, galima matuoti išlaidas gynybai, tačiau jos negali būti vienintelis rodiklis, – pastebėjo buvęs Italijos ambasadorius prie NATO Stefano Stefanini. – Saugumo prasme pajėgų dislokavimo galimybė ir operacijos yra svarbesnės nei biudžetai.

Vykdo misijas, kurias vykdyti nebūtina

Pavyzdžiui, Italijos pakrančių sargybos laivai migrantus neretai gelbėja vandenyse, kurie nelaikomi tarnybos patruliams pažįstama Viduržemio jūros dalimi.

Žmones iš vandens traukia ir šalies kariniai laivai, nors tokios misijos prie įprastų užduočių kariškiams nepriskiriamos.

Tuo metu finansų policijos pareigūnų misija oficialiai yra stabdyti pinigų ir narkotikų kontrabandininkus, o ne gelbėti būsimus prieglobsčio prašytojus.

Bet kadangi migrantų gabentojai į neretai kiaurus laivus sulaipina gerokai per daug žmonių, o jiems pradėjus skęsti Libijos, iš kur vykstama į Italiją, vyriausybė nieko nedaro, italai nepadėti tiesiog negali – neetiška.

Paprasčiausias žmoniškumas nepalieka kito pasirinkimo italams Viduržemio jūroje. Tačiau šalies pajėgos dalyvauja ir daugybėje kitų misijų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nebūtinos.

Kaip skelbia Romoje veikiantis tyrimų centras „Istituto Affari Internazionali“ (IAI), praėjusiais metais net 6092 italai kariai dalyvavo tarptautinėse misijose Vidurio Rytuose, Viduržemio jūros regione, Balkanuose, Somalio pusiasalyje, Afganistane.

Maždaug 600 italų tarnauja Kosove, dar 1,1 tūkst. – Libane. Šalies kariai taip pat dislokuoti Libijoje ir Somalyje. Pridėjus Italijos karinius instruktorius, priskirtus prie kitų šalių pajėgų, skaičius peržengia 7 tūkst.

Šiais metais į Latviją atvyko dar 140 Italijos karių, kurie čia buvo dislokuoti kaip NATO greitojo reagavimo bataliono dalis. Kadangi vyksta rotacija (tai reiškia, kad vieną poziciją misijoje užsienyje paeiliui užima keturi kariai), tarptautinėse operacijoje dalyvauja net 28 tūkst. italų kariškių.

Apie lėšas gynybai garsiai nekalba

„Šiandien situacija yra kur kas sudėtingesnė, vien kalbėti apie karą ar taiką sunku, – „Politico“ teigė vienas aukštas pareigūnas Italijos gynybos ministerijoje. – Mes stabilizuojame visą regioną.“

Kaip skaičiuoja IAI, pernai tarptautinės misijos Italijos vyriausybei kainavo kiek daugiau nei 1 mlrd eurų. Į šią, be to, neįeina, karinio jūrų laivyno, pakrančių sargybos ir finansų policijos vykdomo gelbėjimo misijų finansavimas.

Paradoksalu šiuo atveju tai, kad visos šios išlaidos neatsispindi JAV prezidentui Donaldui Trumpui taip svarbioje NATO finansavimo statistikoje.

Graikija gali atrodyti kaip pavyzdinė Aljanso narė, nes kasmet gynybai skiria 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau šalis nedalyvauja nė vienoje dabartinėje ES ar NATO karinėje misijoje.

Kai vardijamos NATO gaires (mažiausiai 2 proc. BVP gynybai) atitinkančios Aljanso narės, skaičiuojamos šalių išlaidos gynybai, personalui ir karinei įrangai. Tačiau statistika neparodo, kiek valstybė skiria lėšų veiklai, susijusiai su NATO.

„Be to, kai kurios šalys sugrūda viską, ką gali, į gynybos biudžetą, kad tik atitiktų 2 proc. tikslą ar prie jo priartėtų, – teigė S.Stefanini. – Bet Italija taip nedaro. Tiesą sakant, mes net garsiai nekalbame apie išlaidas gynybai dėl vidaus politikos priežasčių.“

Nemažai rinkėjų Italijoje yra kairiųjų pažiūrų ir niekada nebūna patenkinti, kai didinamas gynybos biudžetas.

Padeda nedaug sąjungininkų

Aišku, pačiai Italijai svarbu, kad stabilus būtų visas regionas, ne tik Viduržemio jūra. Dar vienas kosoviečių antplūdis būtų sunkiai suvaldomas, nelaukia italai ir šimtų tūkstančių migrantų, atplaukiančių iš Libijos. Neramiai žvalgomasi ir į Libaną bei, žinoma, Siriją.

O problemos, kurioms Italija negaili išteklių, – didesnis stabilumas Vidurio Rytuose, Balkanuose ir Afrikoje – svarbios ne tik šiai šaliai. Itin aktuali migracija – nedaug migrantų, kertančių Viduržemio jūrą, vyksta būtent į Italiją.

„Bandome atkreipti sąjungininkų dėmesį į grėsmes pietuose. Šios grėsmės juda visos Europos link. Nė viena šalis negali viena garantuoti Europos saugumo“, – įspėjo vienas Gynybos ministerijos pareigūnas.

„Frontex“, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vykdo migrantų gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje, ten patruliuoja ir NATO laivai.

Tačiau kol kas daugelis italų sąjungininkų nusiteikę ir toliau krauti didžiulę atsakomybę už Europos pietinės dalies saugumą ant vienintelės Romos pečių.

„Daug šalių, tiesą sakant, išsisuka nieko nedarydamos dėl pietinio sparno sustiprinimo, nes skaičiuoja, kad tuo pasirūpins italai“, – pastebėjo Atlanto tarybos ekspertė Elisabeth Braw.

Komentarai (1)