Audi kompanija drauge su Ineratec ir Energiedienst Holding paskelbė ketinanti Šveicarijoje, Laufenburge statyti sintetinio dyzelinio kuro gamyklą. Kaip rašo Automotive World, statybos darbai prasidės 2018 metais. Veikdama visu pajėgumu, gamykla per metus pagamins po maždaug 400 tūkstančių litrų sintetinių degalų.

Sintetinis kuras vertinamas kaip ekologiškai neutralus, nes jį deginant, anglies dvideginio balansas atmosferoje nekinta. Taip yra, nes tokio kuro gamybos žaliava – anglies dvideginis. Audi sintetinį kurą priskiria atsinaujinantiems ekologiškiems energijos šaltiniams.

Pirmąjį sintetinio kuro gamybos eksperimentą kompanija atliko 2015 metais bandomuoju įrenginiu Vokietijoje. Kuras gaminamas trimis etapais. Pirmajame etape saulės elementais gaunama elektra vanduo skaidomas į deguonį ir vandenilį. Gaunamas deguonis išleidžiamas į atmosferą.

Paskui vandenilis ir anglies dvideginis reaktoriuje konvertuojami į sintezės dujas,anglies monoksido ir vandenilio mišinį. Konvertavimas vyksta ~200 laipsnių temperatūroje ir ~25 barų slėgyje. Trečiajame etape sintezės dujos patenka į reaktorių, kuriame perdirbamos į skystus angliavandenilius ir vašką – vyksta Fischerio – Tropscho procesas.

Sintetinių degalų ne tik išskiriamos anglies lygis neutralus, jie praktiškai nekenkia aplinkai, nes juose nėra sieros junginių ir švino, ko negalima išvengti tradiciniuose benzininiuose ir dyzeliniuose degaluose. Nuo 2014 metų Audi Vokietijoje gamina sintetinį metaną A3, A4 ir A5 modelių dujinėms versijoms.

Detaliau apie sintetinio dyzelino gamyklą nepateikiama. O būtent, nežinoma, kiek toks naujas kuras kainuos. Dabar Audi tiria sintetinio benzino gamybą.

Pernai vasarį paaiškėjo, kad Teksaso universiteto Arlingtone mokslininkai sugebėjo sukurti sunkius angliavandenilių degalus, panaudodami šviesos energiją. Jiems pavyko atlikti ilgų anglies grandinių – iki 13 anglies atomų – fotocheminę sintezę.

Šio metodo pagrindas Fischerio – Tropscho procesas. Tokiu būdu anksčiau dažniausiai būdavo gaunami vos vieną anglies atomą turintys junginiai. Norėdami gauti sunkesnius angliavandenilius, tyrėjai nusprendė keisti reakcijos sąlygas – temperatūrą ir slėgį.

Reakcijos buvo vykdomos fotocheminiame reaktoriuje – permatomame vamzdelyje, užpildytame mažais stikliniais rutuliukais. Rutuliukus mokslininkai padengė plonu fotokatalitiniu sluoksniu iš TiO₂ ir penkių procentų Co(NO₃)₂. Paskui per vamzdelį buvo leidžiami vandens garai ir anglies dvideginio dujos, o reaktorius buvo apšviečiamas keturiomis 250 W galingumo ultravioletinės šviesos lempomis.

V. Syčev

Komentarai (12)