17 istorinių mitų, kuriuos vis dar kartojame kaip faktus: kaip graikai iš tikro užėmė Troją, kokioje statinėje gyveno Diogenas ir kas statė piramides? ()
Dėl psichologams žinomo „iliuzinio tiesos efekto“, kai dažnai kartojamais faktais imama tikėti, net jei jie ir nėra teisingi, daugelis žmonių vis dar tiki populiariais, bet visiškai neteisingais teiginiais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Portalas BrightSide.me išrinko 17 tokių mitų, o jūs galite pasitikrinti, apie kiek iš jų manėte, kad tai yra tiesa.
17. Trojos arklys
Visi žino mitą, kad graikai, norėdami užimti Trojos miestą, prie miesto vartų paliko milžiniško arklio skulptūrą, kurios viduje iš tiesų pasislėpė karių būrys. Deja, visame šiame pasakojime yra tik pusė tiesos.
Miesto užėmime didelį vaidmenį tikrai suvaidino „arklys“, tik tai ne buvo skulptūra, kurioje pasislėpė kariai, o unikali apsiausties mašina, savo forma kiek primenanti arklį, kurios ataka ir padėjo užimti Troją.
16. Mendelejevo sapnas
Tikimės, mokykloje jūsų nemokė, kad periodinę elementų lentelę rusų chemikas Dmitrijus Mendelejevas susapnavo? Nes iš tiesų šį mitą yra paneigęs ir pats mokslininkas: „Nors jūs manote, kad ji atsirado visa iš karto, aš apie ją mąsčiau 20 metų“ . Pasirodo, istoriją, kad chemikas lentelę susapnavo, kaip juokelį savo studentams sukūrė D.Mendelejevo draugas A.A.Inostrancevas.
15. Faraonė Kleopatra
Taip, legendinė gražuolė, karalienė Kleopatra – turbūt dauguma pasakytų, kad ji buvo egiptietė. Bet iš tiesų ji buvo graikiškos kilmės – gimusi Aleksandrijoje, ji priklausė Ptolemėjų dinastijai, kuri valdė Egiptą po Aleksandro Didžiojo. Beje, Kleopatra buvo pirmoji iš šeimos, kuri išmoko kalbėti egiptietiškai.
14. Piramides statė vergai
Žinoma, vergų jėga visais laikais buvo pigiausia, bet vis dėlto, tokio objekto, kaip piramidė, statybai reikėjo ne tik jėgos, bet ir sugebėjimų bei žinių. Tai, kad šiuos monumentus statė ne vergai, bet samdomi profesionalai, įrodo rasti kuklūs, bet vis dėlto nuosavi piramidžių statytojų kapai, su įdėtu maistu ir gėrimais pomirtiniam gyvenimui – vergams tokių dalykų egiptiečiai nestatydavo.
13. Diogenas statinėje
Egzistuoja mitas, kad žinomas (ir pasak rašytinių liudijimų, bjauroko būdo) senovės Graikijos filosofas Diogenas gyveno statinėje. Deja, tai neįmanoma, nes senovės graikai nemokėjo pasigaminti statinių.
Bet Diogenas gyveno didelėje pitoje – daugmaž žmogaus dydžio molinėje amforoje, kurioje būdavo laikomas aliejus ar vynas, o kai kur – ir kurioje būdavo palaidojami žmonės.
12. Gladiatoriai visada nužudydavo priešininką
Tiesa yra tokia, kad gladiatoriai buvo aukštos kvalifikacijos kariai, kurių apmokymai ir išlaikymas kainuodavo nemažai pinigų, tad jie išgyvendavo ir visai netrumpai. Archeologiniai tyrimai ir antkapiai rodo, kad būta gladiatorių, kurie kovėsi apie 100 kartų ir išgyveno iki 25-30 metų – kas buvo tuometinis vidurkis tų laikų Romoje.
11. Raguoti vikingų šalmai
Be abejo, jei paklaustum šiuolaikinio žmogaus, su kokiu atributu jiems labiausiai asocijuojasi vikingai, dauguma turbūt paminėtų šalmus su ragais.
Deja, realybėje nėra rastas nė vienas kovinis vikingų šalmas su ragais (nepainioti su ritualiniais šalmais) – ir tai natūralu: tokie šalmai kovoje būtų labai nepraktiški.
O raguoto vikingo įspūdis įsitvirtino tik XIX a., kai operos kostiumininkas Carlas Emilis Doepleris gavo užduotį kažkaip vizualiai išskirti skandinaviškus personažus statomoje Wagnerio operoje „Nibelungų žiedas“.
10. Nekaltybės diržai
Turbūt girdėjote populiarių mitą, kad išvykdami į Kryžiaus žygius, riteriai savo žmonoms uždėdavo nekaltybės diržą ir išsiveždavo raktą su savimi. Deja, visa tai tėra mitas, o visi muziejuose eksponuojami nekaltybės diržai tėra vėlesnių laikų padirbiniai, sukurti vardan pikantiškumo.
9. Karalius Artūras
Žinoma, to iki galo turbūt niekas niekada neįrodys, bet greičiausiai karalius Artūras (kaip ir Robinas Hoodas) niekada nebuvo realus žmogus. Jam priskiriami poelgiai ir požymiai atitinka kitas istorines asmenybes, ir daug pėdsakų apie jo istorijas veda į folklorą.
8. Mozarto nunuodijimas
Populiarus mitas teigia, kad Wolfgangą Amadeusą Mozartą nunuodijo kitas kompozitorius Antonio Salieri – tuo italas net ir buvo oficialiai apkaltintas. Deja, realybėje A.Salieri neturėjo nei noro, nei motyvo nuodyti kolegą – tiesą sakant, italas buvo ne ką mažiau žinomas, ir savo gyvenimo metu ko gero net sėkmingesnis kompozitorius, tad joks pavydas egzistuoti tikrai negalėjo.
W.A. Mozartas greičiausiai mirė nuo apsinuodijimo švinu (kuris tais laikais buvo naudojamas tiek kosmetikoje, tiek stalo induose) arba nuo trichineliozės. A. Salieri buvo išteisintas.
7. Baltos antikos skulptūros
Be abejo, paminėjus antikos skulptūrą, prieš akis visų pirma kyla baltos, švytinčios formos. Vis dėlto, tai – tik nusitrynusių, išblukusių dažų rezultatas. Iš tiesų antikos skulptūros būdavo dažomos ryškiais dažais.
Deja, dažai organiniu-mineraliniu pagrindu sukurti dažai nebuvo sutverti ilgam laikui – juos naikino ir bakterijos – tad dabar tikrąją buvusią skulptūrų spalvą galime įžvelgti nebent ultravioletinėje šviesoje.
6. Van Gogho ausis
Turbūt visi girdėjo istoriją, kaip žymus dailininkas Vincentas van Goghas nusipjovė sau ausį. Šis mitas įsišaknijo taip stipriai, kad dailininko vardu net buvo pavadintas sindromas, kai žmogus pats sau atlieka chirurginę procedūrą ar reikalauja, kad ją atliktų kas kitas. Iš tiesų van Goghas ausies dalį parado dvikovoje su savo draugu Gauguinu.
5. Disney’aus Mikis
Daugelis įsivaizduoja, kad peliuką Mikį nupiešė legendinis animatorius Waltas Disney’us. Deja, iš tiesų šį personažą piešė visai ne jis – o W.Disney’ui dirbęs animatorius Ubas Iwerkas. Bet W.Diseny’us irgi suvaidino svarbią rolę peliuko Mikio istorijoje – kai animacijoje atsirado garsas, peliukas Mikis pradėjo kalbėti būtent Walto Disney’aus balsu.
4. Kaubojiški susišaudymai
Ak tas stereotipinis vaizdas – dulkėta gatvė karštą vidudienį, kepinanti saulė ir du dvikovininkai, stovinantys vienas prieš kitą… kurių dažniausiai nebūdavo. Visa tai – tik Holivudo išpopuliarinta scena, realybėje tokios dvikovos praktiškai nevykdavo.
3. Caras – žudikas
Galbūt girdėjote istoriją, kad Rusijos caras Ivanas Rūstusis nužudė savo sūnų. Vis dėlto, nėra jokių įrodymų, kad žiauriu elgesiu pagarsėjusio caro sūnus mirė smurtine mirtimi. Pats caras laiške, siųstame į Maskvą, rašo, kad sūnus mirė nuo ligos – o tą patį patvirtina ir naujausi tyrimai.
2. Matematika ir Nobelis
Ar pastebėjote, kad Nobelio apdovanojimuose nėra matematikos kategorijos? Populiarus mitas sako, kad taip yra dėl to, kad Alfredo Nobelio žmona buvo neištikima su matematiku, todėl pats A.Nobelis išbraukė šią mokslo šaką iš apdovanojimų. Tiesa tokia, kad A.Nobelis niekada nebuvo vedęs. O matematika į sąrašą neįtraukta todėl, kad ji buvo laikoma pernelyg abstrakčiu mokslu.
1. Spartiečiai ir kūdikiai
Apie spartiečius yra prikurta daugybė legendų ir mitų – pavyzdžiui, apie šiuos itin stiprų karinį paruošimą turėjusius ir gerą fizinę formą garbinusius graikus kalbama, kad jie męsdavo silpnus ir sergančius kūdikius į uolų plyšį, graikiškai vadintą Apothetae. Naujausi archeologiniai Apothetae tyrimai rodo, kad joje rasti 46 asmenų palaikai priklausė 18-35 metų vyrams. Įtariama, kad tai buvo nusikaltėliai.
