Dauguma mūsų kasdienių elektronikos įrenginių dirba dėl ličio jonų baterijų. Tačiau gali būti, kad jų dienos jau suskaičiuotos. Melburne, Australijoje, įsikūrusio RMIT universiteto mokslininkai sukūrė alternatyvios baterijos prototipą, kuris veikia anglies ir vandens pagrindu.

Tai pirmoji kada nors sukurta įkraunama protono baterija, kuriai tereikia pigių ir aplinką tausojančių medžiagų. Tačiau kodėl taip svarbu keisti energijos saugojimo būdą?

Pateikiame 3 svarbiausius dalykus apie ateities energijos šaltinį, kuris laipsniškai pakeis tradicines baterijas.

1.  Protono baterija pagaminta iš gausiai paplitusių medžiagų

Ličio ištekliai yra sutelkti keliose šalyse, o kiti retieji metalai, kurie yra reikalingi ličio jonų baterijų gamybai, tampa vis retesni ir, dėl augančių išgavimo kaštų, vis brangesni. Tuo tarpu protonų baterija turi elektrodą, kuris pagamintas iš anglies, vienos iš labiausiai Žemejė paplitusios medžiagos, ir yra įkraunama skeliant vandens molekulę.

„Privalumas yra tas, kad mes ketiname saugoti protonus anglies pagrindu pagamintoje medžiagoje, kurios yra gausu mūsų planetoje, ir gausime tuos protonus iš vandens, kuris yra labai lengvai prieinamas“, - The Guardian sakė projektui vadovaujantis tyrėjas John‘as Andrews‘as.

2. Baterija yra pakartotinai įkraunama

RMIT pagaminta baterija gali būti prijungta prie įkrovimo prievado, kaip ir bet kuri įkraunama baterija. O kas vyksta toliau yra ganėtinai paprasta: elektra iš maitinimo šaltinio suskaldo vandens molekulę, generuoja protonus, kurie prisijungia prie anglies pagrindu pagaminto elektrodo. Po to protonai yra vėl paleidžiami per kuro elementą, kur jie sąveikaudami su oru suformuoja vandens molekulę ir generuoja energiją.

Pasak RMIT pranešimo spaudai, eksperimentas parodė, kad maža baterija, kurios aktyvus paviršiaus plotas yra tik 5,5 cm², gali sukaupti tiek energijos, kiek jos yra analogiškai įprastoje komercinėje ličio jonų baterijoje.

3. Baterija yra aplinkai draugiška

Tradicinėms baterijoms reikalingo ličio ir kitų retųjų metalų kasyba gali sukelti daugybę žalos aplinkai, įkaitant ir cheminių medžiagų ekosistemoje pasklidimą. Be kasybos metu atsirandančios žalos aplinkai, reikia ir milžiniškų energijos kiekių, kurie yra reikalingi apdoroti iškastoms medžiagoms. Deja, bet dažnu atveju, ta reikalinga elektros energija yra gaunama deginant iškastinį kurą.

O šitos, protono baterijos gamyba, kuriai tereikia anglies ir vandens, praktiškai neturi neigiamo poveikio aplinkai. Šiuo metu vienintelis neigiamas poveikis atsirastų iš įkraunamos elektros šaltinio, tai yra jei elektra buvo pagaminta anglimi kūrenamoje elektrinėje, tokia elektra tikrai nėra švari. Tačiau, jei elektra yra iš saulės ar vėjo elektrinių, tokia baterija tampa absoliučiai ekologiška.

RMIT komanda apskaičiavo, kad jų sukurta protonų baterija rinkoje gali atsirasti po penkerių ar dešimties metų. Kodėl turės praeiti tiek laiko? Reikia atlikti daugybę papildomų testų, kad baterija būtų absoliučiai saugi, patogi, ekonomiškai naudinga ir t. t.

Atsižvelgiant į tai, kad baterijų saugojimo poreikiai auga kosminiu greičiu, ši RMIT paskelbta žinia yra puiki. Jei neatsiras tokių baterijų, kurios galėtų efektyviai saugoti energiją esant saulėtai arba vėjuotai dienai, mes negalėsime pilnai pasinaudoti šiais atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Pasak Andrews‘o, kai jų baterija pasieks rinką, ji galės konkuruoti netgi su „Tesla Powerwall“ baterija. Tačiau dar teks šiek tiek palaukti, kad pamatytume kaip bus iš tikrųjų.

Komentarai (9)