12 keisčiausių ligų, kurios net šiuolaikiniam mokslui yra paslaptis: sukaulėjantys raumenys ir savaime atšąlantis kūnas ()
Įsivaizduokite, kad atsigulate vakare į lovą, o ryte atsikėlus pastebite, kad jūsų balsas visiškai pasikeitė. Taip atsitinka ne tik fantastinėse knygose – tai vyksta ir realiame gyvenime. Portalas Brightside.me išskyrė 12 ligų ir sindromų, kurie mokslininkams vis dar yra mįslė – o dauguma žmonių apie juos nėra girdėję.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fibrodisplazija
Dėl šios retos ir pavojingos ligos žmogaus raumenys, sausgyslės ir raiščiai palaipsniui kaulėja. Jei pažvelgtume į žmogaus, sirgusio fibrodisplazija skeletą, pamatytume, kad jo kūnas lėtai pasidengia kauliniu audiniu. Ši liga priveda prie rimtų kūno deformacijų, negalėjimo normaliai judėti ir priešlaikinės mirties.
Šiuo metu ligai nėra jokio efektyvaus prevencijos ar gydymo būdo, bet mokslininkams pavyko atrasti geną, kuris yra atsakingas už fibrodisplaziją. Yra pradėtas ir klinikinis tyrimas vaisto, stabdančio kaulėjimo procesą, išradimui.
Ehlers-Danlos sindromas
Šis sindromas trikdo kolageno sintezę, kas sukelia kraujagyslių trapumą, per didelį sąnarių lankstumą, patempimus, audinių deformaciją ir kitas pavojingas būkles. Žmonių, turinčių šią ligą, oda yra tampri ir labai jautri sužalojimams.
Šis sindromas turi keletą stadijų – nuo vidutinės iki labai retos ir sunkios stadijos. Jei kraujagyslės nėra pažeistos, tuomet liga beveik neįtakoja žmogaus gyvenimo. Šiuo metu nėra jokio gydymo, bet jei pacientas gauna reikiamą fizioterapiją, yra įmanoma sumažinti neigiamus ligos simptomus.
Letarginis encefalitas
Dar kitaip žinomas kaip „miego liga“, tačiau ji nėra susijusi su musės Cėcė pernešama liga. Gydytojai mano, kad letarginis encefalitas yra virusinis – bet tikslus virusas, kuris jį sukelia, dar nėra nustatytas.
Liga pasireiškia dideliu karščiavimu, skaudančia gerkle, galvos skausmais, silpnumu, drebuliu ir galėjimu užmigti bet kurioje vietoje. Nėra jokio gydimo, todėl sergantys žmonės arba atsigauna patys, arba liga tampa chroniška ir tęsiasi dešimtmečius.
Ši epidemija pirmą kartą buvo užfiksuota 1915-1917m. Kai kurie mokslininkai mano, kad Adolfas Hitleris sirgo letarginiu encefalitu, o tai paveikė jo asmenybę ir ateities sprendimus.
Šaltoji dilgėlinė
Šaltoji dilgėlinė yra paveldima arba įgyjama liga, kuri pasireiškia bėrimu, kai kūnas atšąla. Taip atsitinka dėl nenormalaus histamino kiekio, tačiau mechanizmas, kuris įtakoja histamino kilimą yra neaiškus.
Vienintelis egzistuojantis gydymas yra simptominis gydymas: gydytojai pataria žmonėms nesušalti, gerti anti-histamininius vaistus ir tepti specialus kremus ant veido ir rankų – prieš einant į lauką, kad apsisaugotų nuo šalčio.
Kseroderma
Ši genetinė liga yra dar žinoma kaip vampyro sindromas – nes žmogus, kuris turi šį sindromą, negali būti saulėkaitoje. Atviros odos vietos, kurios atsiduria prieš tieioginius ultravioletinius spindulius tampa uždegiminės, o tai gali privesti prie onkologinių ligų. Šia liga sergančio žmogaus akims saulės šviesa taip pat yra pavojinga.
Jei žmogui, sergančiam kseroderma, reikia išeiti į lauką dieną – privalu imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dažniausiai žmonės nešioja specialius kostiumus, kurie leidžia jiems apsisaugoti nuo nudegimų.
Užsienietiško akcento sindromas
Kodėl šis sindromas atsiranda nėra aišku, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su galvos traumomis, insultais arba smegenų augliais. Žmonės, kurie turį šį sindromą, vis dar gali kalbėti savo gimtąja kalba, tačiau jų tarimas taip pasikeičia, kad kiti žmonės mano, jog jie kalba su užsienietišku akcentu.
Sindromas nėra pavojingas žmogaus sveikatai, bet suteikia daug nepatogumų. Žmonės su šiuo sindromu teigia, kad jaučiasi nesavi savo gimtojoje šalyje – ir kad jų gyvenimai tampa sunkesni dėl to, kad jų nesupranta arba iš jų šaiposi.
Hipertrichozė
Ši liga pasireiškia per dideliu plaukų augimu tose kūno vietose, kuriose tai yra nenormalu – pavyzdžiui, ant veido. Dažniausiai hipertrichoze serga vyrai ir daug rečiau moterys, tačiau anksčiau cirkuose pasirodydavusios moterys su barzdomis galėjo būti paveiktos šios ligos.
Įgimta hipertrichozė nėra išgydoma, tačiau dabar yra daugybė būdų kaip pašalinti nereikalingus plaukus. Meksikietis aktorius Jesus Aceves, sergantis šia liga, nemano, kad tai yra didelė tragedija ir gyvena normalų, pilnavertį gyvenimą.
Argirija
Šią ligą sukelia padidėjęs sidabro kiekis audiniuose. Dėl padidėjusio sidabro kiekio žmogaus oda tampa pilkšva arba melsva. Sidabras kūne gali padidėti naudojant daug produktų, kuriuose yra sidabro. Ši liga ypač dažna tarp žmonių, kurie dirba su metalais.
Geriausiai žinomas žmogus, kuris serga šia liga, yra amerikietis Paulas Karasonas, pravardžiuojamas „tėčiu smurfu“. Tokią pravardę jis įgijo dėl to, kad yra labai panašus į filmuko veikėją, o vyro oda tapo mėlyna dėl to, kad jis labai ilgą laiką vartojo koloidinį sidabrą – tam, kad išgydytų dermatitą.
Sprogstančios galvos sindromas
„Girdi garsą, kuris vis garsėja ir garsėja, galiausias tas garsas virsta sprogimu ir pamatai šviesos blyksnį, tarsi kažkas žibintuvėliu tau pašviestų į veidą“, – taip žmonės, kurie kenčia nuo sprogstančios galvos sindromo, apibūdina savo simptomus. Be to, ši liga nėra labai reta. Jei žmogus dažnai kenčia nuo nemigos ir streso – yra didelė tikimybė, kad jam šis sindromas pasireikš.
Mokslininkai mano, kad šį sindromą sukelia nervų veikla tose smegenų vietose, kurios yra atsakingos už garsą. Tai priveda prie „sprogimo“ galvoje ir jausmo – tarsi būtum pakratytas elektros šoko.
Trimetilaminurija
Ši liga dar yra žinoma kaip žuvies kvapo sindromas. Kaip akivaizdu iš pavadinimo, dėl šios ligos žmogus skleidžia žuvies kvapą. Blogiausia tai, kad pats žmogus kvapo gali nejausti, o visi kiti – jaučia. Tai priveda prie psichologinių problemų ir sunkios komunikacijos su kitais žmonėmis.
Efektyvaus būdo gydyti šią ligą nėra, tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad speciali dieta, kartu su aktyvinta anglimi ir chlorofilinu, gali sumažinti žuvies kvapą.
Stendalio sindromas
„Kai ėjau iš Šventojo Kryžiaus bazilikos, mano širdis ėmė plakti labai stipriai, jaučiausi tarsi kažkas iš manęs siurbtų gyvenimą ir ėjau su baime nukristi“, – prancūzų rašytojas Stendalis taip apibūdino savo jausmus po apsilankymo Florencijos mieste Italijoje. Tai, ką patyrė rašytojas yra psichologinis sutrikimas, kuris pasireiškia greitu širdies plakimu, galvos svaigimu, alpimu, pasimetimu ir kartais net haliucinacijomis. Taip atsitinka, kai žmonės pamato didingus meno kūrinius, gražius gamtos peizažus, gyvūnus arba žmones, kurie jiems yra svarbūs.
Turistai iš Azijos dažniausiai neturi Stendalio sindromo – galbūt dėl to, kad jų kultūra yra kitokia. Tas pats su turistais iš Italijos – jie yra dažniau apsupti grožio nei žmonės kitose šalyse.
Urbach-Wiethe liga
Žmonės, sergantys šia liga, neturi migdolo formos smegenų zonos, kuri vadinama Amygdala. Dėl to jie negali patirti baimės. Su vienu pacientu, žinomu kaip S. M, buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad Urbach-Wiethe sergantys žmonės nebijo gyvačių, nuodingų vorų, siaubo filmų, ginkluotų apiplėšimų ir kitų pavojų.
Vienintelis dalykas, kuris gali juos priversti pajusti kažką panašus į baimę, yra didelio anglies dioksido kiekio įkvėpimas – kas išgąsdintų bet kokį sveiką žmogų.