Ar miegojimo įpročiai turi įtakos rizikai susirgti depresija? Naujas tyrimas patvirtino, kad taip iš tiesų yra, ir mėgstantiems keltis anksti pasisekė labiau.

Kaip rodo tyrimai, žmonių miegojimo ir kėlimosi įpročiai, vadinami chronotipais, gali turėti įtakos jų savijautai, rašo medicalnewstoday.com.

Tai, ar esate vyturys (keliatės ir gulatės anksti), ar pelėda (miegoti einate ir keliatės vėlai), yra susiję su tokių psichikos sveikatos sutrikimų kaip depresija išsivystymu.

Kolorado Boulderio universiteto ir Brigamo medicinos bei moterų ligoninės Čaningo skyriaus tyrėjai nusprendė ištirti miegojimo ir kėlimosi įpročių bei rizikos susirgti depresija santykį.

Mokslininkai analizavo „Nurses‘ Health Study II“, tebevykdomo išsamaus gyventojų tyrimo, besiaiškinančio svarbiausių lėtinių moterų ligų rizikos faktorių nustatymą, dalyvių duomenis.

„Mūsų gauti rezultatai parodė, kad egzistuoja tam tikra sąsaja tarp chronotipo ir rizikos susirgti depresija“, – pažymi tyrimo autorė Céline Vetter. Ji pridėjo, kad „ši rizika gali sietis su tuo, jog su chronotipais ir nuotaika susiję genetiniai tinklai iš dalies sutampa“.

Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol atliktas tyrimas, analizuojantis sąsają tarp psichikos sutrikimų ir chronotipų. Komandos įžvalgos yra pateikiamos „Journal of Psychiatric Research“.

Ar vyturiams pasisekė labiau?

Naujajame tyrime mokslininkai analizavo 32470 moterų, kurių vidutinis amžius yra 55 metai, duomenis. 2009-aisiais, pradėjus rinkti duomenis, nei viena iš jų nesirgo depresija. Kas dveji metai (2011-aisiais ir 2013-aisiais) jos pildė klausimynus ir informavo apie bet kokius savo sveikatos būklės pasikeitimus.

C. Vetter ir jos komanda atsižvelgė į miego ir pabudimo ciklui įtaką darančius aplinkos faktorius, pavyzdžiui, šviesos poveikį ar darbo grafiką. Taip pat buvo atsižvelgta ir į kitus rizikos veiksnius, susijusius su depresija, įskaitant svorį, fizinio aktyvumo intensyvumą, lėtinius susirgimus ir miego trukmę.

37 procentai tyrimo dalyvių apibūdino save kaip vyturius, 10 procentų – kaip pelėdas, o 53 procentai teigė užimančios tarpinę poziciją.

Mokslininkų tyrimas visų pirma atskleidė, kad vėlai einantys gulti ir vėlai besikeliantys žmonės dažniau gyvena vieni, o ne poroje. Be to, tokie žmonės dažniau būna rūkantys ir pasižymi nereguliariu miego režimu.

Antra, netgi atsižvelgdama į galimus situaciją keičiančius veiksnius, tyrimo komanda pastebėjo, kad vyturiai susidūrė su nuo 12 iki 27 procentais mažesne depresijos rizika nei vadinamojo tarpinio tipo dalyvės.

Be to, pelėdos susiduria su šešiais procentais didesne šio psichikos sutrikimo rizika nei tarpinio tipo atstovai. Tiesa, reikia pažymėti, kad šis rizikos procentas yra toks nedidelis, tad statistiškai negali būti vertinamas kaip svarbus.

Pasak C. Vetter, „Tai rodo, kad chronotipai gali turėti poveikį depresijos rizikai, kuriam nedaro įtakos aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai“.

Kas svarbiau – gyvenimo būdas ar genetika?

Tyrėjai aiškina, kad genetiniai veiksniai visgi gali daryti įtaką mūsų chronotipams. Atlikti šeimų tyrimai rodo, jog iš dalies tai, kada mes renkamės eiti miegoti ir keltis, nulemia mūsų genai. Kai kurie tyrimai taip pat sieja genetinius veiksnius tiek su miego ciklu, tiek su depresijos grėsme.

Tačiau A. Vetter pažymi, kad daugelis kitų veiksnių, darančių poveikį miego režimui, taip pat veikia ir depresijos riziką, tad gali būti sudėtinga juos vertinti atskirai. Vis dėlto ji teigia, kad į kai kuriuos dalykus tyrėjai privalo labiau atsižvelgti.

Nors ėjimo miegoti ir kėlimosi įpročiai gali turėti įtakos rizikai susirgti depresija, C. Vetter pabrėžia, kad tai nereiškia, jog vėlai besigulantys ir vėlai atsikeliantys žmonės būtinai susidurs su šia liga.

„Taip, chronotipai yra susiję su depresija, tačiau jų įtaka nedidelė“, – aiškina mokslininkė.

Be to, ji teigia, kad galima pamažu keisti savo chronotipą, jei nerimaujate, kad šis gali neigiamai paveikti jūsų savijautą.

„Būti vyturiu turi privalumų, o jūs galite spręsti, kiek ankstyvas vyturys norite būti“, – aiškina C. Vetter, primindama, kad svarbu palaikyti tinkamą miego režimą, pakankamai sportuoti ir kiek įmanoma daugiau laiko praleisti dienos šviesoje.

Komentarai (2)