Kas įjungė šildymą? (6)
Geresni klimato modeliai ir spartūs kompiuteriai padeda išvysti, kaip mūsų anglies emisijos ekstremalius orus sukelia jau dabar
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2003 metais Europą užplūdo kepinančio karščio banga. Apie 70 000 žmonių, daugiausiai labai jauni ar labai seni, mirė. Atsižvelgiant į nuolatinį globalios temperatūros augimą, įtarimo šešėlis, savaime suprantama, krito ant klimato kaitos: užtikrintai nustatyta, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų gausėjimo auganti temperatūra, dažnina visų tipų orų ekstremumus.
Bet kol nuojautos kruopščiai moksliškai buvo patvirtintos, teko palaukti daugiau nei metus. Tuo metu klimato kaita tokio masto įvykių tikimybę padidino mažiausiai dvigubai.
Daug metų klimato tyrėjai laikėsi oficialios linijos, kad neįmanoma konkretaus orų fenomeno susieti su klimato kaita realiu laiku. Buvo priimama kaip duotybė, kad tai atlikti pernelyg ilgai trunka, todėl buvo svarbu atskirti teiginius apie ilgalaikes tendencijas, tokius kaip „klimato kaita padažnins ekstremalias karščio bangas“ nuo bandymų priskirti bet kokius konkrečius orų įvykius globaliniam atšilimui.
Toks požiūris sparčiai kinta – ir ne be reikalo. Praėjusio mėnesio karščiai Europos dalyse. Taip pat ir Niujorke. Ir Australijoje ruduo buvo nepagrįstai karštas. Visi šie įvykiai atitinka šiltėjančio klimato pasireiškimus. Bet ar juos sukėlė klimato kaita?
Netrukus turėtume sugebėti į šį klausimą atsakyti greitai. Tokią galimybę turėtų suteikti Europos meteorologijos tarnybų kolaboracija EUPHEME. Ja siekiama į kasdienius orų pranešimus įtraukti informaciją apie globalaus atšilimo įtaką ką tik vykusiems ar netgi tebevykstantiems reiškiniams. Susiję su projektu sako, kad prototipas turėtų būti parengtas ir veikti kitais metais. Panašią programą ketina kurti ir Australjos meteorologijos biuras.
„Emisijos padidino tokių karštų vasarų, kaip 2017-ųjų, tikimybę mažiausiai 10 kartų”
Tai tapo įmanoma dėl geresnių klimato modelių ir spartesnių kompiuterių, atliekančių klimato simuliacijas. Karščio bangos yra svarbūs įvykiai ir jų priežastys gerai suprantamos, todėl jų simuliacijas atlikti santykinai paprasta. Europos karščio bangas lemia vos du pagrindiniai faktoriai: oro temperatūra ir orų struktūrų judėjimas.
Bet ne visus orų fenomenus modeliuoti taip paprasta. Su Pietų Azijos karščio bangomis susitvarkyti sunkiau, nes reikalus apsunkina tokie faktoriai, kaip atmosferos aerozoliai. O audros su perkūnijomis pernelyg mažos, kad jas būtų galima aprašyti klimato modeliais. Kaip bebūtų, nėra abejonių, kad dabar mūsų pozicijos geresnės, nei buvo netgi vos prieš penkis metus.
Prie projekto smarkiai prisidedantys Jungtinės Karalystės tyrėjai dabartinės Europos karščio bangos netiria. Bet jie ištyrė rekordiškai aukštas temperatūras tvyrojusias Europoje nuo 2017 metų birželio iki rugpjūčio. Rugsėjo gale Pasaulio orų priežasčių priskyrimo projektas pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos „tokių karštų kaip 2017-ųjų vasara tikimybę padidino bent 10 kartų“ ir tokios trijų dienų karščio bangos rugpjūtį, pavadintos Liuciferiu – „bent jau keturgubai nuo 1900“.
Tyrėjai mano, kad ir šiemet bus panašūs skaičiai karščio bangų. Tai svarbu, nes klimato kaita dažnai vertinama kaip rytojaus problema. Daugiau toks pasiteisinimas nebeveikia. Užtenka žvilgtelėti per langą ir pasisveikinti su šylančiu pasauliu.
www.newscientist.com