Jūs turite laiko, turite energijos ir turite resursų, reikalingų kam nors nuveikti, bet sėdite ir nieko nedarote. Jei kas paklaustų, sakytumėte, kad trūksta motyvacijos. Bet kur jos trūksta? Kur ji apskritai susidaro ir kas ji yra? Mokslininkai sako, kad mitais apipintas fenomenas yra kur kas paprastesnis nei jums bandoma įrodyti.

Tyrimai parodė, kad motyvacija yra jūsų smegenų sutelktiniame branduolyje, kuris, beje, yra vienas iš pasitenkinimo centrų. Tai nedidelė smegenų dalis, iš kurios neurotransmiteriai perduoda cheminius signalus visam kūnui. Nuo sutelktinio branduolio iš esmės priklauso mūsų susikaupimas, budrumas ir, aišku, motyvacija. Vienas iš tų cheminių signalų yra dopaminas - neurotransmiteris, kartais vadinamas laimės hormonu, kuris juda tarp neuronų aktyvuodamas įvairius receptorius. Dopaminas yra tai, kas verčia mus ko nors imtis. Kai kalbame apie motyvaciją, dopaminas turi keliauti iš smegenų centro link žievės ir pats geriausias kelias tam yra per sutelktinį branduolį.

Dopaminas mus verčia jausti pasitenkinimą ir, tam tikra prasme, pilnatvę. Tačiau jis išsiskiria prieš gerus įvykius. Jis mus skatina veikti. Kitaip tariant, motyvuoja. Kai sėdite ant sofos ir nusprendžiate eiti į lauką pabėgioti, nuo dopamino išsiskyrimo ir kelionės per smegenis priklauso, ar tikrai ryšitės. Mokslininkai nuskenavo labai motyvuotų ir tingių žmonių smegenis ir pastebėjo, kad pirmieji turi daugiau dopamino pasitenkinimo ir motyvacijos centruose, o antrieji - regionuose, atsakinguose už emocijas ir riziką.

Taigi, jei viskas priklauso nuo dopamino kelionės per smegenis, tikriausiai jums atrodo, kad nieko pakeisti neįmanoma be vaistų ar kitokios intervencijos. Tačiau yra ne visai taip. Lygiai taip, kaip sportuojant auga raumenys ir gerėja jų „atmintis“ (geriau pataikote į krepšį ar smūgiuojate bokso kriaušę), jūsų smegenys taip pat gali būti ištreniruotos leisti jums pasijausti labiau motyvuotiems.

Visų pirma, reikės įveikti tris pasipriešinimo šaltinius - „aš privalau“, „nesijaučiu gerai apie šį darbą“ ir „aš negaliu“. Turite sau įrodyti, kad kokius nors veiksmus atliekate ne todėl, kad privalote, o todėl, kad patys renkatės tai daryti. Kai surandate savo priėjimą prie kokios nors užduoties, jūsų smegenys išskirs daugiau dopamino - galite save apgauti, kad labai norite pasiekti užsibrėžtus tikslus, net jei juos nustatė kiti.

Taip pat svarbu pradėti švęsti net nedideles pergales - išmokite džiaugtis kiekvienu sėkmingai atliktu žingsniu. Tačiau tuo pat metu koncentruokitės į rezultatą - Mičigano Universiteto tyrimas parodė, kad rezultato matymas yra geriausia motyvacija. Galiausiai, reikėtų sveikai maitintis ir laiku eiti miegoti.

Ir neleiskite mažoms nesėkmėms griauti jūsų motyvaciją. Iš anksto jas numatykite ir žinokite, kad jas apeisite. Koncentruokitės į tikslą ir mokykite savo smegenis džiaugtis kiekvieno žingsnio įveikimu.

Komentarai ()