Žmonių tikėjimas prieš šimtmetį atrastais vitaminais tikrai neblėsta – net pusė Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos piliečių kuo rimčiausiai kremta įvairius jų papildus.

Su saulės spinduliais gaunamas vitaminas D dažnai laikomas pačiu būtiniausiu, mat manoma, kad jo teikiama nauda yra labiausiai moksliškai įrodyta, rašoma portale „Science Alert“.

Iš pat pradžių vitaminu D buvo gydomi rachitu sirgdavę miestų lūšnynuose karalienės Viktorijos laikais gyvenę vaikai, o dabar jis paprastai skiriamas kaip osteoporozės riziką ir kaulų lūžių tikimybę mažinanti priemonė. Stebėjimu pagrįsti tyrimai parodė, kad vitaminas D taip pat turėtų būti siejamas su daugiau nei šimto įprastų ligų, pradedant depresija ir baigiant vėžiu, prevencija.

Žurnale BMJ ką tik pasirodė lig šiol plačiausio masto klinikinis tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti vitamino D, kaip apsaugos nuo kaulų lūžių, pranašumus. Tyrime dalyvavo daugiau nei 500 tūkst. žmonių iš įvairių pasaulio šalių; buvo tirta maždaug 188 tūkst. lūžių atvejų.

Kadangi vitamino D lygiui daug įtakos turi genai, jo lygį kraujyje mokslininkai tyrė pasitelkę genetinius žymenis (taikydami vadinamąjį Mendelio atsitiktinių imčių, arba MR, metodą), taip tikėdamiesi išvengti stebėsena pagrįstuose tyrimuose paprastai pasitaikančių paklaidų, pavyzdžiui, ligos priežasčių ir pasekmių supainiojimo su kokiais nors kitais sveikatos pokyčiais.

Kaip matyti iš tyrimo rezultatų, nėra jokių sąsajų tarp visą gyvenimą būdingo vitamino D lygio konkrečiame organizme ir kaulų lūžių rizikos. Taigi, naujausio tyrimo išvados prieštarauja Jungtinės Karalystės vyriausybės pastaruoju metu išsakytam požiūriui, tačiau tikrai ne daugeliui anksčiau atliktų klinikinių bandymų.

2014 metais paskelbtoje 31 bandymo, kuriuos atliekant buvo tiriami vitamino D papildai, apžvalgoje ir analizėje buvo nurodyta, kad jokios įtakos kaulų lūžiams vitaminas D neturi. Dėl tvirto mūsų tikėjimo šio vitamino teikiamais pranašumais labiausiai, matyt, kalti devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje senyvo amžiaus žmonių globos namuose vykdyti dabar abejotinais laikomi tyrimai, kurių pakartoti niekas nepasistengė.

Vėliau, atlikę apibendrinančio pobūdžio analizę, apėmusią 33 bandymus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. senyvo amžiaus asmenų, mokslininkai priėjo išvadą, kad nei papildai su kalciu, nei su vitaminu D neturi jokios įtakos kaulų lūžių tikimybei. Nepavyko įrodyti ir akivaizdžiai teigiamo jų poveikio raumenims.

Taigi, reikėtų kalbėti apie dar vieną pseudoligą, kurios atsiradimui padarė įtaką vitaminų gamintojai, pacientų grupės, maisto tiekėjai ir visuomeninės sveikatos institucijos. Visi noriai tiki stebuklingomis vitaminų piliulių galiomis ir mano, kad vartodami tas piliules rūpinasi sveikata.

Visuotinai liaupsinamas vitaminas D šiandien net nebūtų laikomas vitaminu, nes reikalingos dozės yra per didelės, organizmas jį sintetina per odą ir tai yra steroidų pirmtakas. Užuot kliovęsi papildais, sveiki žmonės šio vitamino turėtų gauti kasdien pabūdami saulėje, taip pat su maistu, pavyzdžiui, vartodami žuvį, aliejų, grybus ir pieno produktus.

Privalome suprasti, kad per tūkstantmečius trukusią evoliuciją vitamino D pakako tiek, kiek pavykdavo gauti natūraliai. Dabar gi pusė žmonijos kasdien vartoja vitaminus, nors jų teikiama nauda nulinė, o apie daromą žalą kalbama vis plačiau. Visame pasaulyje gaji tendencija įtraukti vitaminų į apdoroto maisto sudėtį pastaruoju metu kelia vis daugiau abejonių.

Nors tais atvejais, kai diagnozuojamas didelis vitamino D trūkumas arba pacientas negali pakilti iš lovos, medicininis vitamino D poveikis yra nenuginčijamas, tačiau sveiki žmonės turėtų vengti šio steroido. Kaip visada, daugiau dėmesio patartina kreipti į gyvenimo būdą, pakankamą buvimą saulėje ir įvairų, iš natūralių produktų paruoštą maistą.

Komentarai (10)