Specialistai įspėja: net nežinodami ant stalo galite turėti nuodų – dėl šios medžiagos iškraipoma genetinė informacija, nebegaminamos sveikos ląstelės, daugėja mutacijų ()
Ši medžiaga, nors ir natūralus aplinkos teršalas, yra kancerogenas, galintis sukelti žmogui vėžį, apie įvairiuose maisto gaminiuose, produktuose ir net ore esančią medžiagą benzpireną LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako profesorė Živilė Lukšienė. Be to, priduria ji, organizme dėl šios medžiagos iškraipoma genetinė informacija, nebegaminamos sveikos ląstelės, daugėja mutacijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė teigia, kad benzpirenas – tai natūralus aplinkos teršalas, kuris gali susidaryti maisto perdirbimo proceso metu, pavyzdžiui, kaitinant, džiovinant arba rūkant.
Tačiau išgirdus žodį „natūralus“ nereikėtų numoti ranka, nes ši medžiaga – kancerogenas, kuris žmogui gali sukelti vėžį. Įdomu tai, kad pats benzpirenas žalingo poveikio organizmui neturi, kenkia tik jo metabolizmo produktai, sako specialistai.
„Benzpirenas organizme metabolizuojamas, o metabolizmo produktai sąveikauja su DNR – taip iškraipoma genetinė informacija, nebegaminamos sveikos ląstelės, daugėja mutacijų, kurios ir sukelia vėžį“, – pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Fotonikos ir nanoinstituto vyr. mokslo darbuotoja prof. Ž. Lukšienė.
Rūkyti gaminiai – benzpireno bombos
Benzpirenas susidaro rūkant mėsą ar žuvį, kurią valgydami vasaros sezonu, per Kūčias ar kitas šventes, to nė nežinodami, galite lėtai nuodyti savo organizmą. Pasak specialistų, benzpireno kiekį rūkytoje žuvyje galima žymiai sumažinti gamintojams atsižvelgus į keletą svarbių faktorių.
Aštuonerius metus žuvį rūkantis Kęstutis Stankūnas, Tarandės žuvų rūkyklos vadovas, tikina, kad daugiausia dėmesio reikia skirti malkoms – jų rūšį ir kaip jos saugomos nuo lietaus.
Pasak K. Stankūno, rūkant gali būti naudojamos juodalksnio, alksnio, buko, karklo malkos, o štai spygliuočių medžių malkų žuviai rūkyti naudoti negalima, nes visos išskiria kancerogenines medžiagas.
Taip pat labai svarbu, kiek laiko ir kokioje temperatūroje gaminys buvo rūkytas – nuo šių dalykų labiausiai priklauso, kiek kancerogeninių medžiagų bus gaminyje, sako Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Žana Antonova.
Prof. Ž. Lukšienės teigimu, pramoniniu būdu rūkomos žuvys turėtų būti saugesnės sveikatai: „Kur pramonė, ten ir technologijos, tikslesnė proceso kontrolė.“ Jai antrina ir įmonės „Plekšnė migloje“ atstovas Martynas Mančas. Jis teigia savo akimis matęs, kaip žuvį rūko savamoksliai: rūkoma ant kankorėžių, sakų, net garažuose.
„Labai svarbu, kad žuvies išskyros netekėtų ant ugnies. Jei taip būna, išsiskiria nuodingos medžiagos“, – sako M. Mančas.
Benzpireno gausu ir ore, kuriuo kvėpuojame
Kaip teigia Ž. Antonova, rūkyta žuvis nėra vien teršalų ir kancerogeninių medžiagų šaltinis. Tokių nuodingų medžiagų gausu ir kituose maisto produktuose, pavyzdžiui 50–70 metrų nuo magistralės augintose daržovėse benzpireno kiekis normą gali viršyti net 10 kartų, teigia Ž. Lukšienė.
Tad didžiausią benzpireno dozę vis dėlto gauname ne iš maisto, sako specialistai. Itin daug benzpireno į organizmą patenka rūkant cigaretes. „Rūkydamas žmogus gauna didžiausią dozę benzpireno ir ne tik jo, tabako dūmuose yra apie 70 skirtingų kancerogenų“, – tikina Ž. Lukšienė.
Šios medžiagos gausu ir tiesiog ore, o jos koncentracija žymiai padidėja prasidėjus kūrenimo sezonui.
„Jeigu žmogus gyvena pramoniniame rajone, kur didelė oro tarša, arba šalia magistralių, jis gauna didžiausią kiekį kenksmingų medžiagų: ir mutageninių, ir kancerogeninių, ir visokių kitokių“, – perspėja Ž. Lukšienė.
Milžiniška benzpireno porcija į orą patenka ir degant miškams. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Albinas Žilinskas atkreipia dėmesį – ne veltui ugniagesiai dėvi kaukes ar Vakarų Europos keliai užveriami dyzeliniams automobiliams.
„Tuose į dangų kylančiuose, degimo produktų kupinuose juoduose debesyse pilna benzpireno. Į sudegusį mišką geriau neiti“, – sako profesorius.
Benzpireno kiekį galime sumažinti ir patys
Sterilioje aplinkoje gyventi nepavyks, sako A. Žilinskas. Tačiau ką galime padaryti patys, kad gautume ar „suvalgytume“ kuo mažiau benzpireno?
„Ko įmanoma išvengti, išvengsime, pavyzdžiui, po truputį iš kelių „išstumiame“ dyzelinius automobilius“, – sako jis.
Gaminant maistą specialistai pataria mėsą ar žuvį kepti žemesnėje temperatūroje, nevalgyti apanglėjusių patiekalų. Jei kepate ant grilio, suvyniokite produktus į foliją, kad šie gautų kuo mažiau tiesioginės liepsnos. Kavos mėgėjams taip pat reikėtų suklusti – jeigu skanaujate stipriai skrudintą kavą, rizikuojate sykiu išgerti ir dozę benzpireno.
„Jei kartą suvalgote rūkytą ar džiovintą produktą, kuriame didesnė benzpireno koncentracija, tai neturėtų kelti rizikos“, – sako I. Stoškuvienė. Dietologės Ž. Antonovos nuomone, nereikėtų koncentruotis tik į bloga.
„Labai svarbu ir tai, ką gauname gero iš produktų, ar maisto racionas įvairus, nes tik tokiu būdu galima nukenksminti žalingas medžiagas“, – priduria ji.
