Suomijos valdžia atliko eksperimentą: du metus grupei žmonių kas mėnesį mokėjo po 560 eurų — tiesiog taip. Kuo tai baigėsi? (36)
Ar besąlygiškai gaunami pinigų padėjo išspręsti tas problemas, kurias jie turėjo išspręsti? Galutiniai duomenys bus paskelbti 2020 metais. Kol kas – pirminiai įspūdžiai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijos valstybinė socialinės rūpybos agentūra Kela publikavo preliminarius vieno iš žymiausių pastarųjų metų ekonominio eksperimento rezultatus. Du metus Suomijos valdžia grupei bedarbių kas mėnesį mokėjo po 560 eurų, norėdama patikrinti, ar tai jiems padės susirasti tinkamą darbą. „Medusa“ pasakoja apie eksperimentą ir kokie buvo jo rezultatai po pirmųjų metų.
Koks tai eksperimentas?
Besąlyginių bazinių pajamų (BBP) idėja Suomijoje (ir ne tik Suomijoje) svarstoma jau ne vienerius metus. Įprastai valstybė įvairioms piliečių grupėms moka visokias subsidijas (pavyzdžiui, nedarbo pašalpas) — šiame procese daug biurokratijos, kuriai reikia papildomų biudžeto išlaidų ir žmonėms kainuoja daug laiko ir nervų. Yra hipotezė, kad visiems, nepriklausomai nuo uždarbio lygio ir kitų gyvenimo aplinkybių, kas mėnesį mokant tam tikrą sumą, socialinės rūpybos sistema smarkiai supaprastėtų. Ir dar: jei žmogus žino, kad kažkokia suma garantuojama, jam neteks griebtis pirmo pasitaikiusio darbo. Jis galės ramiau ieškoti sau tinkamo užsiėmimo ar pradėti nuosavą smulkų verslą.
Kaip buvo surengtas eksperimentas? Pinigai buvo duodami visiems?
Eksperimentuo Kela atsitiktiniu būdu iš gaunančių nedarbo pašalpą atrinko dviejų tūkstančių žmonių grupę. Du metus (nuo 2017 metų sausio 1 dienos iki 2018 metų gruodžio 31-os) kas mėnesį jiems buvo mokama po 560 eurų — nepriklausomai, ar jie turėjo kokių nors papildomų pajamų ir ar aktyviai ieškojo darbo. Be to, iš tos pačios bedarbių bazės buvo atrinkta kontrolinė grupė — jai pašalpa buvo mokama kaip įprasta.
Ir ką, BBP gaunantiems buvo paprasčiau susirasti darbą?
Ne. Bet ir sudėtingiau nebuvo. Po pirmųjų eksperimento metų paaiškėjo, kad dalyviai buvo užimti vos puse dienos daugiau nei kontrolinės grupės žmonės. O uždirbo mažiau. Vidutinės ekperimentinės grupės suomių pajamos buvo 4230 €, o bazinių pajamų negavusieji uždirbo 21 € daugiau. Tačiau BBP gavę žmonės mažiau jaudinosi: eksperimentas parodė, kad jie buvo labiau užtikrinti, kad darbą ras, patiria mažiau streso ir bendrai jaučiasi sveikesni nei kontrolinės grupės dalyviai.
Vadinasi, bazinės pajamos — bloga idėja?
Kol kas taip tvirtinti dar anksti. Visų pirma, antrųjų eksperimento metų rezultatai paaiškės tik 2020-ųjų pradžioje. Antra, kai kurios hipotezės pasitvirtino — pavyzdžiui, kad žmonės patirs mažiau streso dėl savo finansinės padėties. Trečia, eksperimento sąlygos buvo ne visai tokios, kokių norėjo jo iniciatoriai — jie tikėjosi, kad eksperimentas truks ilgiau, o dalyvauti jame galės visi norintys, o ne atsitiktinai atrinkti žmonės. Kaip bebūtų, net jei rezultatai parodys, kad bazinės pajamos ne tokia gera idėja, eksperimento vertės tai nesumenkins — tai pirmasis tokio masto tyrimas. Štai ką, duodamas interviu „Medusa“, kalbėjo profesorius iš Kela ir vienas iš pagrindinių projekto ideologų, Olli Kangas:
— Turiu pasakyti, kad dėl rezultatų pernelyg nesikremtu. Jei eksperimentas parodys, kad bazinės pajamos yra gera idėja, man tai bus gerai, tačiau lygiai taip pat man gerai bus, jei eksperimento rezultatai parodys, kad bazinėmis pajamomis išspręsti tų problemų, kurias jos turėtų išspręsti, nepavyksta. Jei rezultatai bus tvirti, statistiškai patikimi — manau, eksperimentą bus galima vadinti sėkmingu.
meduza.io