XX a. viduryje žmonija jau pradėjo į kosmosą siųsti palydovus, kurie padėjo tiksliai apskaičiuoti Žemės perimetrą – 40030 kilometrų. Tačiau prieš daugiau nei 2000 metų, Eratostenas – vienas žymiausių senovės Graikijos matematikų, astronomų ir geografų padarė tą patį naudodamas tik lazdelę ir, žinoma, savo galvą.

Eratostenas buvo girdėjęs, kad Asuanso mieste, esančiame į pietus nuo Aleksandrijos, per vasaros saulėgrįžą, vidurdienį nėra nei vieno vertikalaus šešėlio, nes Saulė šviečia tiesiai virš galvos. Matematiką šis faktas sudomino ir jis nusprendė išsiaiškinti ar taip yra ir Aleksandrijoje.

Birželio 21 d. jis vertikaliai įstatė lazdelę į žemę ir laukė vidurdienio, kad pamatytų ar bus bent koks nors šešėlis. Ir taip, jis buvo – pakrypęs maždaug 7 laipsnius. Taigi, jei Saulės spinduliai ant lazdelės krinta iš to paties kampo, o laikas yra toks pat abiejuose miestuose, tačiau šešėliai skiriasi – Žemės paviršius turėtų būti išlenktas, bet Eratostenas greičiausiai tai jau žinojo.

Apie idėją, kad Žemė gali būti apvali žmonės jau žinojo maždaug 500 metų pr. m. e., o po kelių šimtmečių tai patvirtino Aristotelis. Remdamasis šia idėja, kad Žemė yra apvali, Eratostenas panaudojęs savo pastebėjimus apskaičiavo visos Žemės perimetrą. Kadangi skirtumas tarp Asuanso ir Aleksandrijos miesto šešėlių yra 7 laipsniai – vadinasi abu šie miestai vienas nuo kito yra nutolę per lygiai tiek pat, o visa Žemė yra 360 laipsnių.

Eratostenas vėliau pasamdė žmogų, kuris jam padėjo išmatuoti atstumą tarp dviejų miestų, kuris buvo maždaug 800 kilometrų. Tada matematikui tereikėjo panaudoti paprasčiausias proporcijas, kad apskaičiuotų Žemės perimetrą – 7,2 laipsniai sudaro 1/50 visų 360 laipsnių, todėl 800 padauginus iš 50 gauname 40000 kilometrų.

Kaip matote, skaičius nedaug skiriasi nuo to, kurį gavome XX a. skaičiavimams panaudoję palydovus, o vyrui, kuris gyveno prieš 2200 metų, tai yra išties puikus pasiekimas.

Parengta pagal „Business Insider“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)