Kaunietis nė nenutuokė, kad jo namuose ant palangės 40 metų gulėjo mamuto kaulai (1)
Pas kaunietį ant palangės kone keturiasdešimt metų pragulėjo mamuto iltys, spėjama, datuojamos tūkstančiais metų prieš mūsų erą. Žvyro karjero viršininku dirbęs Vilimas Zablockis sukaupė nemenką priešistorinę kolekciją. Radiniai – akmens amžiaus ir vėlyvojo ledynmečio laikotarpio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kauniečio kolekcijoje taip pat yra kaplys – kirvukas, kokį žmonės naudojo prieš tūkstančius metų – akmens amžiuje. Tai – tik vienas iš jo kolekcijos radinių. Kelis dešimtmečius Ariogalos žvyro karjere viršininku dirbęs Vilimas Zablockis pasakoja, kad kasant žvyrą autostrados Vilnius- Klaipėda tiesimui, rinko įdomesnius daiktus – kaulus bei įrankius – ir nė nenutuokė, kad šie radiniai itin vertingi.
„Žiūriu, yra vienas, antras ir paskui vėliau galvoju, tokią kaip ir taisyklę savo gyvenime turiu: jeigu yra vienas kartas – tai atsitiktinumas, jei du – tai sutapimas, jei trečias – tikimybių teorija. Taip ir buvo. Tai ir atsirado kolekcija, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo V.Zablockis. – Ant palangės gulėdavo ne vienerius metus, ir kas atvažiuodavo, pavartydavo, pasidžiaugdavo žmonės – o kaip įdomu! – ir nueidavo.“
Bet iš tiesų keturiasdešimt metų ant palangės pragulėję kaulai niekam nebuvo pernelyg įdomūs. Tik juos apžiūrėję Klaipėdos universiteto mokslininkai liko priblokšti. Juos apžiūrėję mokslininkai teigia, kad tarp radinių yra keturi mamuto ilčių fragmentai – ir greičiausiai dviejų atskirų gyvūnų.
Mokslininkai spėja, kad vidurio Lietuvoje rasti šiaurės elnio, tauriųjų elnių ragų fragmentai, datuojami vėlyvojo ledynmečio laikotarpiu.
„Pagal datas, kokias šiuo metu turime Lietuvoje, pagal mamutų būtent ilčių ir dantų ir kaulų datas, kurie rasti karjeruose, tai yra maždaug nuo 47 tūkst. metų iki 18-20 tūkst. metų prieš Kristų. Toks mamutų amžius Lietuvoje“, – teigia Klaipėdos universiteto archeologas Tomas Rimkus. Pasak jo, tai greičiausiai atkeliavo su ledynu, kai jis slinko iš šiaurės vakarų. Dar viena ledynų slinkimo kryptis buvo Suomija – tad greičiausiai mamutų liekanos atkeliavo iš kažkur ten.
„Bet negaliu teigti, kad tarp šių radinių nėra ir gyvūnų, gyvenusių dabartinės Lietuvos teritorijoje, fragmentų“, – sako T.Rimkus.
Rastos mamutų iltys, žvėrių ragai, kirvukas ir geležies amžiaus ietigalis perduoti Klaipėdos universitetui. Ten mokslininkai sieks tiksliau išsiaiškinti jų amžių, taip pat kuo tiksliai mito šie gyvūnai.
