„Grafeno pagrindo elektronikos prietaisas pasirodys per ateinančius kelis mėnesius“ - Kembridžo universitete įkurta kompanija aplenkė „IBM“, „Intel“ bei „Samsung“ ir skelbia masiškai gaminanti grafeną (4)
Apie grafeną pirmą kartą garsiau pradėta kalbėti 2004-aisiais metais, kai publikuotas pirmasis mokslininkų darbas. Ir vos po 6-erių metų už grafeno tyrimus A. Geimui ir K Novoselovui buvo skirta Nobelio premija fizikos srityje. Praktiškai iškart buvo pradėta kalbėti apie nuostabias grafeno savybes ir kaip jis pakeis pasaulį, tačiau ženklesnės praktinės jo naudos vis nesulaukiame. Iki šiol.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjus 15 metų vis dar vyksta transformacija, kadangi grafenas yra sudėtinga medžiaga ir jos gamyba yra sunki bei brangi. Tačiau tai gali pasikeisti.
Kembridžo universitete įkurta startuolio kompanija tvirtina, kad rado būdą, kaip gaminti grafeną komerciniu mastu. Tai reikštų, kad pasaulis galiausiai sugebėtų pasinaudoti šios „stebuklingos medžiagos“ privalumais.
2018-aisiais trys Kembridžo tyrėjai įkūrė įmonę, kurią pavadino „Paragraf“. O dabar Kembridžo universitetas skelbia, kad „Paragraf“ pradėjo gaminti grafeną komerciniu mastu. Gaminamos aukštos kokybės grafeno plokštelės iki aštuonių colių skersmens (20,3 cm) ir naudojamas metodas, kurį mokslininkai sukūrė 2015-aisiais.
Tokio dydžio grafeno plokštelės yra didžiausios pasaulyje ir nei vienas kitas universitetas, tyrėjų grupė ar tokios įmonės, kaip „IBM“, „Intel“ bei „Samsung“, dar to nesugebėjo padaryti.
Taip pat pranešime spaudai nurodoma, kad pirmasis kompanijos pagamintas „grafeno pagrindo elektronikos prietaisas pasirodys per ateinančius kelis mėnesius“, kadangi kompanija jau gavo 2,9 mln. svarų sterlingų finansavimą pirmųjų komercinių produktų plėtrai ir komandoje šiuo metu dirba 16 žmonių.
Konkrečiai pranešime spaudai nenurodoma koks tai bus prietaisas, bet yra gerai žinoma, kad grafeno pritaikymo galimybės yra praktiškai beribės. Grafenas yra beveik 200 kartų stipresnis už plieną ir demonstruoja 10 kartų geresnį šilumos laidumą, nei varis, kuris yra plačiausiai naudojamas elektronikoje.
Taip pat grafenas pasižymi net 250 kartų geresniu elektros laidumu, palyginus su siliciu. Kembridžo tyrėjai tikisi, kad dabartiniuose tranzistoriuose pakeitus silicio pagrindo lustus į grafeno pagrindo lustus, galėtume padidinti elektroninių prietaisų veikimo greitį 10 kartų. Pabrėžiama ir tai, kad grafenas gali leisti cheminiams ir elektros jutikliams būti 30 kartų tikslesniems.
„Paragraf turi potencialo pakeisti įvairias pramonės šakas, įskaitant elektronikos, energetikos ir sveikatos priežiūros“, - spaudos pranešime teigė „Paragraf“ pirmininkas Colinas Humphreysas. „Tai leis esminius mokslo pasiekimus, padarytus laboratorijose, panaudoti komerciškai, gaminant mažas grafeno plokšteles, ir gaminant grafeno pagrindo prietaisus, suteikti visuomenei šios stebuklingos medžiagos privalumus.“