Kodėl „F“ ir „V“ raidės žmonėms buvo sunkiai įkandamos? ()
Žmonių kalboje yra daugiau nei 2000 skirtingų garsų: nuo visuotinai paplitusių „m“ ir „a“ iki retų, tik kai kuriose Afrikos pietų kalbose sutinkamų spragtelėjimų. Bet kodėl tam tikri garsai dažnesni nei kiti? Pirmasis tokio tipo penkerius metus trukęs tyrimas rodo, kad dėl su dieta susijusių žmonių dantų sąkandžio pokyčių atsirado nauji kalbos garsai, kurie dabar naudojami pusėje pasaulio kalbų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
F ir V
Daugiau nei prieš 30 metų lingvistas Charlesas Hockettas pastebėjo, kad vadinamieji labiodentaliniai kalbos garsai – tokie, kaip „f“ ir „v“ – labiau paplitę minkštesnį maistą valgančių bendruomenių kalbose. Dabar Dami?no Blasi'o iš Ciuricho universiteto vadovaujama tyrėjų komanda išsiaiškino, kaip ir kodėl tokia tendencija kilo.
Jie parodė, kad senovės suaugusių žmonių viršutiniai ir apatiniai kandžiai buvo sulygiuoti – tad jiems buvo sunkiau ištarti labiodentalinius garsus, kurie formuojami apatine lūpa liečiant viršutinius dantis. Vėliau mūsų žandikaulių struktūra pasikeitė, viršutiniai dantys ėmė dengti apatinius, ir tokius garsus tarti tapo paprasčiau.
Komanda parodė, kad šis sąkandžio pokytis koreliuoja su neolito periode vykusiu žemdirbystės atsiradimu. Maistas tuomet tapo lengviau kramtomas – o tai savo ruožtu pakeitė žmonių žandikaulius ir dantis: pavyzdžiui, kadangi minkštesnį, užaugintą maistą kramtyti lengviau, mažiau apkraunami žandikauliai neužauga tokie dideli
Kalbos duomenų bazės analizė irgi patvirtino po neolito eros įvykusį globalų pasaulio kalbų skambėjimo pokytį – ir dramatišką „f“ ir „v“ naudojimo padažnėjimą pastaraisiais tūkstantmečiais. Šių garsų vis dar nėra daugelio dabartinių medžiotojų-rinkėjų genčių kalbose.
Ne visi garsai iškart
Šis tyrimas paneigė paplitusį požiūrį, kad Homo sapiens išsivysčius maždaug prieš 300?000 metų, visi žmonių kalbos garsai jau buvo. „Naudojami garsai nebūtinai liko stabilūs nuo pat mūsų rūšies išsivystymo, veikiau didžiulė dabar naudojamų kalbos garsų įvairovė atsirado dėl sudėtingos faktorių – įskaitant biologinius pokyčius ir kultūrinę revoliuciją – sąveikos“, – tyrimo pristatyme pažymėjo komandos narys, Ciuricho universiteto lingvistas Stevenas Moranas.
Šis naujas kalbos evoliucijos tyrimo būdas keičia žaidimo taisykles, sako Seanas Robertsas iš Bristolio universiteto Jungtinėje Karalystėje. „Pirmą kartą galime stebėti pasaulinių duomenų bendrus bruožus ir pastebėti naujus ryšius tarp to, kaip kalbame ir to, kaip gyvename. Dabar yra jaudinantis metas būti lingvistu.“
Parengta pagal „New Scientist“.
