Paskelbti planai apie misija į Tritoną: itin egzotiškas kosminis objektas ()
Uranas ir Neptūnas šiuo metu yra mažiausiai ištirtos Saulės sistemos planetos. Net nykštukinės planetos Plutonas ir Cerera susilaukė daugiau dėmesio. O Neptūnas turi labai įdomų palydovą Tritoną, kuris greičiausiai kažkada buvo nykštukinė planeta, kurią pagavo Neptūno gravitacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gali būti, kad po Tritoną dengiančiu ledu egzistuoja skysto vandens vandenynas; taip pat gali būti, kad tame vandenyne yra gyvybei tinkamos sąlygos.
Kovo viduryje vykusioje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje grupė NASA mokslininkų pristatė Tritono tyrimams skirtos misijos planą, o dabar šis pristatymas paskelbtas viešai.
Planuojama misija galėtų išskristi 2026 metais – taip ji galėtų pasinaudoti Veneros ir Jupiterio gravitacija, kad Neptūną pasiektų nedidelėmis kuro sąnaudomis. Tai būtų praskridimo misija – zondas neįeitų į orbitą aplink Neptūną ar Tritoną, o pralėktų pro sistemą per keletą valandų.
New Horizons skrydžių pro Plutoną ir Ultima Thule sėkmė leidžia tikėtis, kad praskridimo metu surinkti duomenys atpirks misijos biudžetą. Planuojama, kad zondas, preliminariai pavadintas Trident, galėtų priartėti per 500 kilometrų nuo Tritono paviršiaus, pro retą palydovo atmosferą. Taip būtų galima nustatyti, ar po ledu tikrai yra vandenynas, išmatuoti Tritono magnetinį lauką ir panašiai. Skrydis iki Neptūno užtruktų 12 metų, taigi kažką apie tolimiausią Saulės sistemos planetą sužinotume tik 2038-aisiais. Bet planuoti reikia jau dabar.
Misijos aprašymas PDF formatu.
